VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Poezija

2022.07.12. DŪMAS

Kęstutis Trečiakauskas

 
Kas šoka, kas dainuoja, kas vaidina.
Kai kas po cirko kupolu aukštai.
Aš nežinau, o kaip mane vadina.
Juk ne iš šio pasaulio aš. Bet štai ...
 
Tokių kaip aš yra daugiau nei reikia.
Tik geresni visi jie už mane.
Nors kartais netvarkingai išsidraikę.
Bet aš - lyg dūmas nevalytam kamine.
 
Vis taikausi sugrįžt atgal į vidų.
Aprūksta ištaigingas kambarys.
Ir ašaroja vos mane išvydę,
Ir apsigręžę -  spėriai pro duris.
 
Naudos iš dūmo, aišku, anei velnio !
Nebent kas dešrą ar skilandį išrūkys.
Nemoku aš čigoniškai paburt iš delno,
Bet puikiai sugebu išgraužti jums akis.
 
KEISTA TVARKA
 
Keista tvarka. O gal nėra tvarkos ?
Kai apiplėšia, žada kompensuoti.
Jei nori, ligi kaulų nutarkuos.
Atims net duoną ir vandens ąsotį.
 
Ne tau, Martynai, mėlynas dangus.
Jis tiems, kurie visai prarado gėdą.
O tu jiems niekad nebuvai brangus.
Nors visad jie tą pačią giesmę gieda.
 
Tu visad kaltas, nes esi teisus.
O teisų persekioja. Teisų visad baudžia.
Minios pasaulis piktas, atgrasus.
Bet kaip sunku suprasti tiesą skaudžią.
 
Kad dauguma ne visada teisi.
O mažuma net balso nebeturi.
Jei tu tik pjudomas ir engiamas esi,
Suprask, kas šį antipasaulį kūrė.
 
Nuo amžių žmones slegia ši liga.
Ir vaisto ieškoma jai gydyti nuo amžių.
Bet tai naktis. Beprotiškai ilga.
Ir vis daugiau aukų ji pasiglemžia.
 
NE EPITAFIJA
 
Lengva, nedidelė bus urna,
Kur mano pelenai gulės.
Jos nepasieks žvitruoliai kurmiai
Ir šaknys kapinių žolės.
 
Bet gal pasieks prisiminimai
Saujelės artimų žmonių,
Kai aš ilsėsiuos čia nurimęs
Po kapo akmeniu kilniu.
 
Ne epitafija tai ir ne testamentas.
Tą keistą jausmą patiria visi.
Tai nušvitimo ir tiesos momentas,
Kai supranti, jog laikinas esi.
 
TUŠČIA VIETA
 
Tuščia vieta kaip buvo, taip ir liko.
Nors užimta, tačiau visai tuščia.
Tik etikečių baisiai daug prilipo.
Gal mes gyvename Mėnulyje ? Ne čia ?
 
Padorų greit iš pareigų išvaro.
Toks, aišku, neįtiks, nes padorus.
O čia įstatymai, čia ir tvarka - kaip dvaro.
Nereikia mąstančių, nes jie sugriaus dvarus.
 
Sugriaus, kas šitaip sunkiai iškovota -
Pilaitės, sąskaitos, lovys prie pat valdžios ...
Tad reikia supjudyt, sudrumsti protą.
Kitaip - pradėti tektų nuo pradžios.
Atgal