VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Poezija

2022.07.26. IŠGALVOTAS PAVEIKSLAS

Kęstutis Trečiakauskas

 
Kas laukia ryt, jau šiandien pagalvokim.
Rytoj visai kita bus užduotis.
Tik savo laiko iš savęs nevokim.
Ir nesėkmei nežvelkim į dantis.
 
Lengviausia, žinoma, patart, o ne daryti.
Inercija kaip senas garvežys.
Piliulę karčią mokame nuryti.
O pasiteisinimas viską nudažys.
 
Gražiom spalvom. Paveikslas išgalvotas.
Bet koks auksuotas rėmas! Nuostabu!
Nenorim net galvoti apie kvotą.
Kai šitaip svaičiojam, tai kam gi tų darbų ?
 
INFLIACIJOS PASIUTPOLKĖ
 
Net ir šaltibarščiai jau trigubai pabrango.
O visa kita - gal penkis kartus.
Infliacija nepaiso jokio rango.
Jau ne pipiras, o gyvenimas kartus.
 
Tai kam ieškoti prieskonio aštresnio,
Jei jo kasdien mums beria su kaupu.
Gyvenimas įgauna kitą prasmę -
Nupirkt, kad būtų sotu ir taupu.
 
Ir dar kad liktų. Bilietui. Į kiną.
Kitokios pramogos geriau tegu palauks.
O jei nepriteklius ar dar kas nors kankina,
Tai patariam - negerkite alaus.
 
Pamirškite teatrą, vyną, knygą.
Pamirškit rūkymą. Ir vaikščiokit pėsti.
Tai ne valdžia taukuotą rodo špygą.
Jūs tik išėjote į žmones... per anksti.
 
KAI NORAS KANDŽIOTIS
 
Kai noras kandžiotis užeina,
Tu piktas nelakstyk gatve.
Geriau pažvelk į aukštą Seimą.
Tenai įkąs ir už tave.
 
Nebus ramybės nei tylos.
Geriau jau neitum iš namų.
Ten ir apkandžios, ir aplos.
Sėdėk, bezdėk. Ir bus ramu.
 
NES JI - MINIA
 
Užvis lengviau apmulkint minią.
Nes ji - ne asmenybė. Ji - minia.
O vienetai - linksmi ar nusiminę,
Tuoj pasišiauš: kam mulkinat mane ?
 
Nereikia man tų paistalų niekingų !
Gal manote, jog aš esu kvailys ?
Tai jums ne proto. Sąžinės jums stinga !
Bet man į galvą melas neįlįs.
 
Žinau, mane apdergę ir pasmerkę,
Manysite, jog nugalėjot jau.
Bet nesidžiaukit, kad minia tik verkia.
Aš į pasaulį gint jos atėjau !
 
Tad iki paskutinio kraujo lašo
Kovosiu už teisybę. Ji laimės !
Aš ne iš tų, kur sau "zakoną" rašo.
Aš iš senos garbingos giminės.
 
Žiūriu į baltą amžinybės sieną.
Vidurnakčio akim. Bet nieko nematau.
Ištirpo net sidabro mėnesiena.
Nuo spengiančios tylos aš apkurtau.
 
Nėra erdvės nei laiko. Nei pasaulio.
Tiktai iliuzija. Bejausmės nebūties.
Ar egzistuoja  vien tiktai apgaulė ?
Vaiduoklių melas ? Kaip tu čia jauties?
Atgal