Poezija
2022.08.19.PATIRTIES DIDYBĖ
Kęstutis Trečiakauskas
Protingi filosofijos traktatai.
Senovės Graikijos ir Romos išmintis.
Skraidina į žvaigždes kaip Grigo Ratai.
Net jeigu jų prasmės nesupranti.
Tėvų tėvai neskaitė foliantų.
Nebuvo rašto, knygos atvertos.
Iš kur jie visą išmintį supranta,
Jei mokos tik iš darbo ir gamtos?
Tačiau net klausimas toksai tada nekilo.
Užteko proto ir senolių patirties.
Jei pseudomokslas mus dažnai nuvylė,
Sustokime. Gal vėl ji mums padės.
Senolių išmintis. Ir patyrimas.
Profesoriai juk irg jų vaikai.
Gal kartais prie teorijų parimęs
Tik veltui laiką dėl utopių švaistai.
AR PATEMPS ARKLYS ?
Vėjas sušukavo lauką.
Iškedeno mišką tankų.
Debesėlis tyliai plaukęs
Nutupė lašu ant rankų.
Ir lyg ašarom suvilgė
Mano delnus - vargo žymę.
Vakaro šešėlis ilgas
Jau nugriuvo į vežimą.
Ar patrauks arklys šešėlį?
Ar suprunkš, sužvengs bėrasis?
Bet lietus jau lyg pašėlęs.
Lėki, bėk, žirgeli, drąsiai!
Aš nesėsiu į vežimą.
Dar pastumsiu. Tau padėsiu.
Net pažvengti noras ima.
Mes dabar, žirgeli, dviese.
TAIKOS VARDU
Laikas negydo žaizdų.
Ir skausmo nenumalšina.
Žudikas taikos vardu
Paleidžia karo mašiną.
Ir auga griaučių krūva.
Kalnai pelenų vis auga.
Lekuoja piktas šuva.
Pasiutus ruja jo draugas.
O žmonės tik stebi. Tik.
Ir neima vėzdo į ranką.
Jei tu žmogus, pasvarstyk.
Jie žmogų kaip auką renka.
Nereikia net pasalos.
Užpuls, sudraskys į gabalus.
Žmonėms, kur tik žiopso, los,
Kad žudo ne žmones. Vabalus.
Griuvėsiai.Masės aukų.
Grasina visai sunaikinti!
Koks lėkštas žodis "sunku".
Kieno jie, kieno auginti?
GILJOTINA
Giljotina. Giljotina!
Geriausias vaistas nuo niežų.
Mada jau bėga tekina.
O mums tik linksma ir gražu.
Gal greitai imsis ir opos.
Ir tų, kas šiaušiasi prieš valdžią.
Bet kai galvelę nukapos,
Kažin ar bus tos mintys saldžios.
Net drambliui reikia vengt pelės.
Kad tik neperkąstų jam pado.
Nes maisto rasti negalės.
Net drambliui tektų mirt iš bado.
O žmogui nebaisus dramblys.
Žmogus tik sau yra baisus.
Jis net ir pragaran įlįs,
Kad tik nutemptų ten visus.
KRAUJO LAŠAS
Nė vieno žodžio neparašęs,
Susimąsčiau - o ko jis vertas?
Dar nenudžiuvo kraujo lašas.
O knygos puslapis atvertas.
Tai brolis skaitė šitą knygą.
Kol granata sudraskė tylą...
Kiek daug, kiek daug jaunų užmigę
Tąnakt jauni tėvai pražilę...
Tik neplepėkit apie taiką!
Nebent jau mąstot nesveikai.
Jie dieną naktį - nusitaikę.
Tik vienas taikinys - vaikai.
.jpg)
(1).png)
