Poezija
2022.09.10. SUNKIS
Kęstutis Trečiakauskas
Pasaulis eteryje. Pinigas ne grynas.
Neapsičiupinėjam net galų.
Kaifuoja mulkis protą numarinęs:
"Ir aš į kapsulę sutilpt galiu!"
Platėja kapinės.O vietų jau pristinga.
Ar dar galvojam? Bet ne apie tai...
Tokia klampynė. Ir nerūpestinga.
Tik spjūvis vakardienai paliktai.
Vaikai! Kaip užteršėte sąmonės žodyną!
Nebesusikalbate net su savimi.
Gyvename? Tik egzistuojame. Vaidiname.
Liežuvių kaip ramentų remiami.
Išjunkit šviesą! Patys išsijunkit.
Iš buitinės ir iš politinės erdvės.
Jums per sunkus pačių sukurtas sunkis.
Jis gyvas padaras. Ir pats jis nepadvės.
TAI KUO TIKĖJOM ?
Ne to mes laukėm!
Ne tuo tikėjom!
Tai gal keliaukim
Iš kur atėjom?
Burnas aušinti,
Gadinti orą...
O pripažinti
Kaltės nenorim?
Tai ir gyvenkim
Tik šventu oru.
Ir pasistenkim
Sutrypt padorų.
Jei tam, kas bando
Ištiest bent šiaudą,
Į gerklę kanda,
Be teismo šaudo.
Tai ko mes laukiam?
Ir kuo mes tikim?
Užuot tik kaukę
Bent pamąstykim.
NUKREIVINTAS NUOGIS
Ruduo jau. Rugsėjis. Rūkas.
Šalčiau jau. Šalna šalnoja.
Pabjuro. Paukštelių pūkas
Dangaus debesy dūmoja.
Aiman. Aklatis artėja.
Gašlys gašlumu gudrauja.
Mėšluota mintis minkštėja.
Kaltė kruvinai kariauja.
Sudie, suardytas soste.
Laimingas laiku lankautas.
Tamsus talaluotas tostas.
Apgirs apgauties apgautas.
Įstatymas įviją įveria.
Moralė momenį murdo.
Aferos aiškios akivarą
Pati patikra paguldo...
O orūs ožiai ožiuojasi.
Parazitai pateiks parodiją.
Žuveliokai žiopčioja, žiojasi.
Nejaugi niautynės nuodija?
SUGRĮŽTI BANDOM
Užuolankom. Slapčia. Lyg tyčia ar netyčia
Sugrįžti bandom į tėvų namus.
Ar stovi dar ten kryžius palei gryčią?
Ar jau tenai tiktai aprauda mus ?
Visų pasaulio vėjų išpustyti,
Lyg mirtinos ligos atvejami,
Dar tėviškę bent kartą pamatyti
Sugrįžtame paliegę širdimi.
Nejau ir čia tik svetimi jau esam?
Sugrįžtam vien prie kapinių tvoros...
O buvome jauni. O buvom drąsūs...
Nejau vėluojančius mus laikas sudoros?
Tai ko ieškojome, jei nieko nesuradom?
Nors manėme - visur tas pats dangus...
Bet ten nebuvo švenčių nei paradų.
Ir duonos kąsnis buvo per sprangus.
Kitiems gyvenimą, sveikatą paaukoję,
Namus palikę valiai svetimų,
Tik tuščio spindesio be atvangos ieškoję,
Nebesuradom. Nei tėvynės. Nei namų...
Atgal
.jpg)
