Poezija
2022.09.13. TIKTAI RAUDONMEDŽIO LENTELĖ
Kęstutis Trečiakauskas
Vidurnaktį rojalis senas
Staiga patsai pradėjo groti.
Galvoju, kas čia? Gal vaidenas?
O gal jau kraustausi iš proto?
Bet pamačiau kaip baltos rankos,
(Nors langą uždengė portjera).
Tiesiog klaviatūrą trankė.
Tai bent koncertas! Bent maniera!
Išsliuogęs iš šilkinių duknų
Prisėlinau prie pianistės.
Ir šmakšt numoviau damai suknią.
Tai bent išdaiga! Bent jaunystė!
-Tfu, tfu! Nugąsdinai, begėdi!
Bet argi pirmas aš pradėjau?
Bet argi pirmas aš pradėjau?
Paskui kvatojome susėdę.
Ir ligi paryčių sėdėjom.
Tas nuotykis vis šypsnį kelia.
Tiktai rojalį sukurens...
Beliks raudonmedžio lentelė.
Su aukso raidėm. D.W.Frans.
KAM MUMS DANGUS
Nors ašarų pakalnėje esu,
Saldus tas vargas, rūpesčiai nebaisūs.
Netrokštu tų žėruojančių dausų.
Į jas ir taip aš kada nors ateisiu.
Su nuodėmių kupra, ar be kaltės.
Visi iš savo vargo iškeliauja.
Bet vos tik tas miražas palytės,
Nenorime pavirsti dulkių sauja.
Geriau jau čia, kur žemė alkana.
Kur lyja lietūs ir sukausto šaltis.
Gana čia visko, net kai negana.
Nenorime į jokį rojų keltis.
Kam mums dangus ir amžina šviesa.
Gal jos dar niekas ir nėra patyręs.
Tegul tenai keliauja sau dvasia.
O kūnas lieka žemėj. Tik nemiręs.
SEPTYNIOS RAIDĖS
UKRAINA. Septynios raidės.
Kaip LIETUVA, kaip NEMUNAS, kaip BALTIJA.
Jos kraujyje maskolių ordos braido,
Neleidžia iš griuvėsių prisikelti jai.
Ir žudo. Žvėriškai. Vaikus ir moteris.
Ir senelius. Su kuo gi jos kariauja?
Kalbėkim prakeiksmus! Kalbėkime ne vien tik poterius.
Ukraina už mus juk lieja kraują.
Septynios raidės. VILNIUS. KIJEVAS. Ir TALINAS.
Gal mistika? Ir PERGALĖ - septynios!
Išnyks tas kruvinasis Hitlerstalinas.
Jis jau neturi vardo.Nei tėvynės.
GAL NEŽINAI
Nežinai. Ir tau gal net nerūpi,
Kokie baisūs buvo tie laikai.
Kiek vandens nuplukdė jūron upė,
Kiek dienų jaunystės netekai.
Kai tėvai jau baudžiavą įveikę,
Suvaryti buvo vėl į ją.
Kaip kolchozus, kaip jie valdžiąs keikė!
Kaip jie tiesą slėpė širdyje.
Liejo kraują jie prieš okupantą.
Gynėsi nuo jungo svetimų.
Gal jaunimas to nežino, nesupranta,
Kad ir šiandien vis dar neramu.
Priešai ligi šiol atleist negali.
Kad laimėjome. Kad esame laisvi.
Jie bemat prarytų mūsų šalį.
Nemiegokime. Budėkim. Kol gyvi.
Atgal
.jpg)
