Poezija
2022.09.17. JEIGU BŪČIAU ŽYDAS
Kęstutis Trečiakauskas
Aš visai ne žydas,
Bet norėčiau būti.
Nors šiek tiek pražydęs,
Nors visai truputį.
Dievas davė žemei
Tą protingą tautą.
Kitos nuvažiavo
Į siauresnį srautą.
Nieko neišmoko
Iš klaidų Adomo.
Lyg duobėn įšoko.
Sekė tiktai Tomu.
Viskuo abejoja.
Bastosi po dykumą.
Ir klaidas kartoją.
Netiki kuo tikima.
Jeigu būčiau žydas,
Nobelį man duotų.
Bet uždengęs šydas
Paslapčių randuotų...
ŠPYGA LANGE
Šiurena vėjas samanas.
Ir upė graužia vagą.
Dangoraižis kaip kaminas,
Bet vienas langas dega.
Nejau visi užmigo,
Nemiega tik tas vyras?
Lange jisai kaip špyga.
Kiti galbūt išmirę?
Tai ko į jį aš spoksau?
Matyt kvailai atrodau.
Iš savo mažo uokso
Aš pats sau špygą rodau.
POPIERINIS DOKUMENTAS
Viena šeima. O pavardės skirtingos.
Tačiau tikės, įrodinės dokumentu.
Nes amžininkas, liudininkas bus dingęs.
O tyrinėtojas sakys: nesuprantu!
Kaip jie galėjo kraujo broliai būti?
Supainiojo! Skirtinga pavardė!
Nepagalvos net, kokie vėjai pūtė.
Išskirs tik ta vienintelė raidė.
Jei kas šeimos istorija domėsis,
Ir dokumentuose klaidų atras,
Ne kartą klys gal dėl kilmės jos,
Jei vien tik popieriais tikėt įpras.
VISI PAKANTŪS
Atsegtas klynas.
Pamestos vyžos.
Tyli Berlynas.
Murkso Paryžius.
Niekam nerūpi.
Visi pakantūs.
Duonelę rūpią
Kramto bedantis.
Dieve, kaip linksma!
Ir kaip juokinga!
Kojelės linksta.
Protelio stinga.
Padovanojom
Net šunio būdą,
Ir apraudojom
Lietuvio būdą.
Ar nuolankumas?
Ar beprotybė?
Prarado kūmas
Ir tapatybę.
GAL UŽSAKYTAS ?
Purto vėjas kriaušę
Bėgdamas pro šalį.
Vėjau, argi grauši?
Jos dar visos žalios.
Susigėdo vėjas.
Bandė net parausti.
Ir iš kur atėjęs
Vėlei išsikraustė
Guli žalios kriaušės
Vėjo nudraskytos...
-------------------------
Kam tos visos riaušės?
Gal jos užsakytos?
NEKALTUMO PREZUMPCIJA
Nekaltumo prezumpcija merdi.
Įtarimas baisiau nei verdiktas.
Ką tik nori kaip niekšą įvardinas,
Jei tik niekšui tasai nepatiktų.
Nusigriebs tos sensacijos medijos.
Išskalambys labiau nei įmanoma.
Kol sulauksime galo komedijos,
Jau sugriausime žmogui gyvenimą.
O drumstam vandeny pelnas nardo.
Tas, kas vagia, meluoja - nekaltas.
Nepaskelbs pareigų jo nei vardo.
Kur jis dergia, ten tuščia ir balta.
O tampytas ir šmeižtas lyg kaltas.
Jau praradęs ir savo sveikatą.
Gėdos stulpo viršūnėj prikaltas.
Bet... Už tai sumokėtas "atkatas".
Atgal
.jpg)
