Poezija
2022.12.16. ŽIEMA, ŽIEMA...
Kęstutis Trečiakauskas
Vėl tupim užsnigti ligi stogų.
Ko klaust, ar taip daryti mandagu?
Žiemos tikrai nėra ko šito klaust,
Geriau jau prie krosnelės prisiglaust
Žiema, žiema...
Jinai juk ne mama.
Bet mes dažnai neklausom ir mamos.
Ir tyčia, tyčia laukiame žiemos.
O kai ateina žiežula šalta,
Galvojame, kad tik jinai kalta.
Žiema, žiema...
Jinai mums ne mama.
Nors kailinių, veltinių prisireiks,
Bet ir baisiausias šaltis neįveiks.
Ir dantimis kalenti nebeteks.
Sulaukt pavasario kantrybės mums užteks.
Žiema? Žiema...
Ir ji juk mylima...
Atgal
.jpg)
