Poezija
2023.02.12. MŪSŲ LAIKAS
MŪSŲ LAIKASs Trečiakauskas
Ateina laikas dirbti ir ilsėtis.
Mylėti ir nekęsti. Ir atleisti.
Ir laukt, kol dygti grūdas ims pasėtas.
Ir laikas želmenį ištroškusį palaistyt.
Ateina viskam laikas. Ir praeina.
Praleistas jis jau niekad nesugrįžta.
Ir tenka mums mokėt didžiausią kainą,
Jeigu prarandam priedermę ir ryžtą.
Šis laikas mūsų. Nešvaistykim veltui.
Taisykime ir pamatus, ir stogą.
Ir kelias toks duobėtas, toks išmaltas...
Tik šiandien pataisyt jį turim progą.
BERIBIS AUKSO VERŠIO IŠMANUMAS
Begėdiškai išsproginę akis,
Įtikinės, kad gina tik moralę.
Nebetikėk, ką jie tau suoks, sakys.
Jie tik meluot ir vogti turi galią.
Nors tai vadinama privatizacija. Gražu!
Bet apiplėšia atvirai. Ir ligi siūlo.
O dėmesiui nukreipt - vaivorykštės dažų!
Arba lyčių septyniasdešimt dvi pasiūlo.
Jei dar mažai - narkotikų pridės.
Beribis Aukso Veršio išmanumas.
Ir lapė nesulos. Ir ausys negirdės.
Nes viską dengs samdyto laužo dūmas...
ŠIAUDAI BE GRŪDŲ
Iš didelio rašto išeina iš krašto.
Iš didelio debesio - mažas lietus.
Tiek laiko sugaišta, kad vieną surastų.
O šimtą pražiopso, paleidžia kaltus.
Ne visad gyvenimas įkrečia proto.
Deja, nesimokom. Netaisom klaidų.
Laisvi, kas turėtų tupėti už grotų.
Kedenam tik šiaudus. O jie - be grūdų...
APIE PAGADINTĄ ORĄ
Gavau tik indikaciją.
Slapta. Pro kitą galą.
Todėl į ubikaciją
Nuboginau portalą.
Tas šaršalas išsekina.
Tad apie tai - nė žodžio.
Aš nieko nenutekinau.
. Aš nieko neužuodžiu.
Jei jums kažkas pasmirdo,
Tai kam gadinat orą?
Kažkas kažką nugirdo?
Paklauskit prokurorą!.
LIETUVIŠKA HERMENEUTIKA
Viršus negali.
Apačia nenori.
Kas gelbės šalį?
Kur rast savanorį?
Kurio nagai
Ne į save lenkti.
Blogai. Labai blogai!
Greit trisdešimt penkti...
Atgal