Poezija
2023.02.20. PRAEITIS
Kęstutis Trečiakauskas
Iš senų užrašų, iš pageltusių lapų
Netikėtai prabyla praeities paslaptis.
Ak, kodėl šitiek metų užrakintą ją slepia-
Paskutinės dienos paskutinė viltis.
Pasirausk dėžėje, panaršyk po lentyną,
Ten atrasi daugybę praeities užmirštos...
Kas tiek metų ją saugojo, kas ją maitino?
Net jei nori pamiršt, ji vis tiek neatstos.
Nors paslėptum į stalčių, į seifą, į spintą,
Praeitis neišnyks. Ji net grotas išlauš.
Gal manai, užmaršties ji raktu užrakinta?
Ji nedings - ji kaip šuo vėl atbėgs ar atšliauš.
KALENDORIAUS LAPELIS
Lapely kalendoriaus raudonai
Sekmadienis kaip šventė pažymėtas.
Tačiau kokia diena tu nežinai.
Ne tik dienas, metus kažkur išmėtęs.
Nebeprisimeni nei švenčių, nei darbų.
Iš atminties tau viskas lyg ištrinta.
Tačiau kas buvo, jau nebesvarbu.
Jau paskutiniai medžių lapai krinta...
Tarp jų lapelis irgi raudonai,
Matyt, sekmadienio spalva jau nudažytas.
O kiek sekmadienių, kiek metų gyvenai?
.Tu nežinai. Bet paskutinis bus gal dar ne šitas...
Gal dar žiema laukus baltai užklos.
Iš lango vienišo šviesa žiūrės į tamsą.
Ir tolimoj sodyboj šuo sulos.
Bet gal ten tik prabėgę metai amsi?
VALSTIEČIO IŠMINTIS
Nors sakoma, kad į tą pačią upę
Negalima įbristi du kartus,
Bet man ta filosofija nerūpi.
Geriau jau pakalbėt apie ratus.
Svarbiau mokėti karvę skirt nuo arklio.
Karštais kopūstais nenusiplikyt.
Ir ąžuolą galiūną skirt nuo karklo.
Mokėti gerą žodį pasakyt.
Ir kam gi rūpi, kur ta upė plaukia...
Dar mėšlas neišmėžtas. Daug darbų.
Suart ir išakėti reikia lauką.
Tik tiems, kas tinginiauja, bepigu...
Valstietis visad turi rimtą planą.
Jis svetimam net šuns nepatikės.
Jei žibalo pritrūks, uždegs balaną.
Ir viskuo pasirūpins, kai reikįės.
GAL JAU PRINOKO ?
Gal tie vaisiai kartūs
Jau seniai prinoko -
Moku tiktai verkti.
Juoktis nebemoku.
Ar yra kuo džiaugtis?
Liko tiktai kailis.
Bet ir tas padžiautas.
Viešpatie, kaip kvaila!
Šitiek metų laukta.
Laukta ir tikėta!
Gal jau atsiklaupti?
Bet kad baisiai kieta.
Kojos nesilanksto.
Rankos lyg sustingo.
Kaip užlipt ant slenksčio.
Ir lazda pradingo...
Manote, dejuoju?
Laidau garsą graudų?
Patekau į rojų!
Ir iš laimės raudu.
TAS "NOVUS ORDO..."
Trigubas bankų pelnas ?
Nepavydėkit, ponai !
Tuštokas tik jūsų delnas.
Bet nieko. Užtenka duonai...
O mėsai tegul nelieka.
(Bet tai politikų logika!)
Pagaukit vabalą, slieką...
Ir sveika. Ir ekologiška.
Kas turi, tam bus pridėta!
Neturintys - priedo nerastų...
Nejau tai jums negirdėta?
Neskaitote Švento Rašto...
Tas "Novus Ordo..." - tikrovė.
Kvaili, kad tuo netikėjot!
Pirmiausia - protą išrovė.
Tai štai jau prie ko atėjot...
ĮKLIMPOM
Atsuk man savo ausį.
Paklausiu, kam rašai?
Bet mūsų jie neklauso.
Jie - mūsų pranašai.
Mes jiems nereikalingi.
Bet gal aš neteisus ?
Juk esam jiems skolingi.
Už viską. Už visus.
Todėl ir tempiam lažą.
Ir dirbam kaip arkliai.
Bet jiems vis maža.maža...
Įklimpome. Giliai.
irbam
.jpg)
