Poezija
2023.03.12. NORS KALENDORIUJE PAVASARIS
Kęstutis Trečiakauskas
Nors kalendoriuje pavasaris, žiema
Dar miega balto sniego pataluos.
Dar nesidžiaukit, neatneš mama
Puodelio sklidino šviežios beržų sulos.
Ir netikėkite, ką skelbia kalendoriai.
Gyvenimas - tikresnis kūrinys.
Nors bandom šūkaut, kad gyvename padoriai,
Jis dar ne vieną eibę sumanys.
Žmogus planuoja. Dievą juokas ima.
Planai tie kvailesni negu kvaili.
Kaip liūtą tampome už ūsų ne likimą.
Dar iki išminties labai labai toli.
Nesidairykime tuščiai į kalendorių.
Mes nuskubėjome. Visai ne tais keliais...
Jau mums nereikia nei bažnyčių, nei altorių...
Nesitikėkime, kad nuodėmes atleis.
IŠSKLEISKIME SPARNUS
Tik nepavark ir nesustok kely.
Jis erškėčiuotas, ilgas ir duobėtas.
Bet tu visas kliūtis įveikt gali.
Ten laukia pergalės vainikas tau padėtas.
Banguoja, plazda vėliavų šilkai.
Didingai ir plačiai kaip jūra.
Ant delno Laisvės paukštę tu laikai.
Jinai į pačią mūsų širdį žiūri.
Visi išskleiskime, išskleiskime sparnus!
Į naują žygį skristi pasiryžę.
O mūsų tikslas, polėkis - kilnus.
Laimingi mes į laisvę vėl sugrįžę.
PRISIGLAUSK PRIE TYLOS
Nerašyk. Nerašyk, jei gali.
Nekalbėk, jei gali. Patylėk.
Neišeik. Neišeik taip toli.
Tik priglusk prie rasotos žolės.
Tegul sutemos saulę užklos.
Tegul laužas ir žvakė užges.
Nebijok. Prisiglausk prie tylos.
Kolei siautės įtūžus pūga.
Šaltą rudenį paukščiai išskris.
Palydėk juos laimingu šypsniu.
Ir atverk kuo plačiausiai duris.
Savo dainai. Ir meilei žmonių.
.jpg)
