Poezija
2023.05.05. JEIGU ŠAKNŲ NETURIME
Kęstutis Trečiakauskas
Artėja vasara, bet šalnos tokios skaudžios,
Kad verčia susigūžt net po semėga.
Tai ar gamta, ar žmonės gamtą skriaudžia?
Ar saulė motinėlė vis dar miega ?
Greit metai įpusės. Ar verta laukti?
Juk laikas daug greitesnis už gyvenimą...
Išmokome ir atsitiest, ir atsiklaupti.
Išmokime atjaust ir medį genimą.
Ir mes šakoti. Trapūs ir nesaugūs.
O jei šaknų neturime, mes mirę.
Žmogus kaip medis- be šaknų neauga.
Ranka kaip ir šaka. Nuvysta ir nusvyra.
AR TIKRA ?
Jau sudūlėjo tėvo aviliai.
Ir nešienautos žalios plačios lankos.
Suėda viską laikas tobulai.
Kaip koks plėšikas pirkioj apsilankęs.
Neberandu nei slenksčio, nei akmens,
Kuris vaikystėje atstojo taburetę.
Tai kaip vaikai čia rinksis ir gyvens,
Jei viskas lyg prakeikta, užkerėta.
Iš šalto Sibiro negrįžusios kartos
Nėra kam prisimint ir apraudoti.
Mes viliamės, kad tai nesikartos.
Bet ar nebūsime ir vėl, ir vėl išduoti?
Aukų daugiau nei gimstančių vaikų.
Bėgliai jau godžiai dairosi į dykrą.
Ir taip nepakeliamai skauda, taip sunku.
Ar tai, ką turim dar, kuo tikim dar, ar tikra?
VIEN SVAJONE TAPAI
Šventai mylėjau tavo jauną grožį.
Be nuodėmės, be ydos, be kaltės.
Šviesaus paveikslo niekas neužgožė.
Bet išėjai. Ir netekau vilties.
Tik vienuma. Tik tuštuma ir šaltis.
Kodėl ta laimė truko taip trumpai?
Aš tavo žodžio, bučinio išalkęs.
Vien svajone man nepasiekiama tapai.
JAU NEBELIEKA LAIKO
Gyvenime, tu visą laiką mokei,
Kaip reikia dirbt, mylėti ir neklysti.
Bet mes pasenstame ir liekam kaip pirmokai,
Tik krėsdami kvailystę po kvailystės.
Taisyt klaidas jau nebelieka laiko.
Nebeišmoksime ką esame praradę.
Gal ne visi tie metai buvo klaikūs.
Gal dar ateisime į šventinį paradą...
Bet žinome, kad jo nebus. Juk žinom!
Tik gražūs pažadai ir apgavystė...
Gerai, jei savo klaidą pripažinom.
Jau nužydėjome. Ir laikas tik nuvysti.
VIS NEGANA
Tiek daug padaryta. Daugiau nei daugiau.
Tiesiog nemačiau kaip prabėgo diena.
Atrodo, jog viską suspėjau, baigiau.
Bet vis negana man. Man vis negana.
Norėčiau sustoti, tačiau negaliu.
Skubu ir išmėžt, ir pakreikti.
Lyg žirgas į kalną duobėtu keliu
Stengiuos jo viršūnę įveikti.
Atgal
.jpg)
