Poezija
2023.06.11. AR ŽEMĖ DAR NAMAI ?
Kęstutis Trečiakauskas
Nekelkim kojos purvinos per slenkstį.
Nusivalykime. Įeikime be purvo.
Nemėtykime popierių sulankstę,
Ir nepaverskime savų namų į urvą.
Ne apie švarą žodžiai šie. Ne apie švarą.
Nejaugi Žemę mes prarast nutarę?
Ar ji namai dar mūsų? Ar tik tvartas?
O gal žmogus to rojaus jau nevertas?
RYKLIO DANTYS
Sunku įveikti virusą vergijos.
Dešimtmečiai ligos nenugalės.
Ilgai dar ši žaizda nebus užgijus.
O jei negydoma, tai dar labiau gilės.
Minia prie jos ir vėlei prisitaiko.
Nužmoginimas brukamas klasta.
Belieka vienas kitas, kas dar keikia...
Bet ateitis - išduota. Prarasta.
Godumas ėda tartum ryklio dantys.
Skandina protą gelmės netiesos.
Apsimetam, kad nieko nesuprantam.
O Meilė nebeturi paklausos...
NE LONGINO IETIES IEŠKOKITE
Ne Longino ieties ieškokite.
Don Kichoto ietis - svarbiau.
Ar pas rusą ji, ar pas vokietį?
Ir kas duotų už ją daugiau?
Bet Jeruzalėj irgi nėra jos.
Gal Paryžiuj? O gal Krokuvoj ?
O gal jūroj, kur plaukioja rajos?
Bet greičiausia, kad ji - galvoj.
Tik seniai seniai nekovoja
Su malūnais vėjo. Ir kas?
Daug lengviau nukapot sekvoją,
Nei į darbą paleist rankas.