Poezija

2023.11.27. JUODOJI ROŽĖ. Skiriu žmonėms su negalia

ALBINAS ANTANAS KAZLAUSKAS

Dovanojo likimas mums gėlę -
Juodą rožę erškėčių dygliais...
Nešam ją, ant pečių užsikėlę,
Akmenėliais nusėtais keliais.

O pro šalį vis skuba ir skuba
Skvarbūs žvilgsniai akių nebylių...
Linksta kojos ir rankos sugrubo,
Einant pilku, nelygiu keliu...

Kartais kirba mintis nusimesti
Juodą rožę nuo savo pečių...
„Nepalik, nepalik savo naštą!“ -
Vis kartoja širdis tuos žodžius.

Kas paglostys dygliuotą žiedelį?
Kas su meile pažvelgs į akis?
Kantriai nešame skirtą mums dalią -
Ir atrodo našta nesunki...

O gal buvo žvaigždžių taip žadėta -
Lemtį nešt akmenėliais kietais?
Juk užteks mūsų žemėje vietos
Tulpei, astrai... ir rožei juodai.

Atgal