Poezija
2024.01.08. LAISVĖS ŽVAIGŽDĖS
ALBINAS ANTANAS KAZLAUSKAS
Laisvės žvaigždės danguj neužgęsdamos spindi,
Barsto šerkšną sidabro ant pirkių jaukių.
Jos vis primena laiką, kada užgesinti
Bandė svetimos žvaigždės mūs laisvės siekius.
Viduryje žiemos girdim vėl griausmo aidą,
Regim parako dūmus ir šūvių žaibus...
Iki šiolei nešiojam negyjančią žaizdą,
Maudžia sielas sušaudytos širdys kapuos.
Nors taikos žiburiai teikia džiaugsmą ir viltį,
Trykšta meilės, tiesos ir gerumo versme,
Tačiau aukos sudėtos neleidžia užmiršti,
Kokią kainą mokėjom už laisvę tuomet.
Sumokėjo už laisvę krauju širdys drąsios,
Sugebėję drakoną ryžtu nugalėt...
O šiandien už ją moka mūs broliai ir sesės -
Laisvę mylintys iš Ukrainos šalies.
Negalės jokie priešai užpūst laisvės deglo.
Jis liepsnoja ir šviečia, iškeltas aukštai...
Kaip Aušrinė žvaigždė, vis ryškėdama, dega
Po orumo, po ryžto ir laisvės skliautais.
.jpg)
