VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Poezija

03 27. Saikas

Gyd. Alvydas Repečka

Ne kardas mus dukart parklupdė, ne rašto draudimas,

Kai papūtė vėjas klastūnas rytys.

Tauta pasiligojo – skverbės pagedimas,

Kai ąžuolo šaknis pakando paprotys.

Per jį pamirštas saikas – garbė, dora, darna,

Pachmielu jis vadinas – girtavimo daina.

 

Išsaugota kalba, širdis – gimtosios žemės pėda,

Bet neišlaikėme senųjų papročių dermės,

Kai pamažu darbštumą, drąsą smaugė gėda,

Dėl pragaištingo elgesio netekom ištvermės.

Per jį pamirštas saikas – garbė, dora, darna,

Pachmielu jis vadinas – girtavimo daina.

 

Tas paprotys tautos akis užtraukė tartum valktis,

Maitina sielą džiugesys, ne džiaugsmas,

Bailiam godumui ir pavydui atveria duris,

Susvetimėjimas jį lydi, sumaištis ir skausmas.

Per jį pamirštas saikas – garbė, dora, darna,

Pachmielu jis vadinas – girtavimo daina.

 

Kaip svetimą, purviną rūbą numetę pachmielą,

Sveikom šaknim ąžuoliukus sodinkim,

Galiūnai suoš, gaivindami protą ir sielą,

Gana klūpėt - didiems darbams pakilkim.

Vėl pamatu taps saikas – garbė, dora, darna,

Vienybei kviečia laikas – gyvenimo daina.

Atgal