Poezija

03 27. Kaip aš išsivadavau iš girtuoklystės, žmonos ir Pilnaties

Stasys Urniežius - Vildaugas

Tą vakarą jau snaudė kai kurie bažnyčių varpai, snaudė ir bokštas, kuris jau stovėjo be savo grožybių, o puodas užkaistas ant dujinės trinksėjo dangteliu.

Pečiuje degė senos žydų langinės, nes lijo be perstojimų, kartais driokstelėdavo žaibas, o duktė turėjo grįžti per Šabatą...

O Dieve, ką čia paistau, mes visiškai nepažįstame savęs, dar daugiau – mes nepažįstame net kitų, bet ką aš čia paistau. Geriau susipažinkime, kartu ir netyčia, kai patekės pilnatis ant stogų, kur vaikšto baltos katės ir nuolatos gaudo juodus velnioniškus taikos paukštelius. Sėdint ant kamino gimsta ir genialių minčių – pavyzdžiui, kas yra Konstitucija, ar ji yra Konstitucinis Teismas. Čia popieriai gali būti ir visai prasti, nes einant Pilies gatve gali atvažiuoti ne mašina, o Nojaus laivas. Ir kaip tada iššokti į putojančias kavines ir bangas...

Kaip šiandien taip elegantiškai

prisnigo Mergelių ežere labai giliai

Visiems tik pinigai,

Keičiu

Tikėjimą iš Katalikų į Protestantų.

Ir nusižudyti, kai 50 – ieji

Su žiedais baltų alyvų –

Myliu vaikus, vaikai myli Norvegiją.

Kankina Mamą.

Tik Mirtis yra Tėvynė

Ir be Tėvo, nes bankai

švediški, Kalanta išdavikas,