Poezija
04 13. Pražilęs uostas - pasikartojimai
Algirdas Pilvelis
Iš skaičiaus ritas
žylančios lapų pėdos,
laidoja plunksną
pūku surištos jūros,
krenta oda sūrumų.
***
Druską išplauna
kojos, įmerkus dūrius,
suskausto lauką.
Pelekas pjauna purslus
sutraiškius vėtros gylius.
***
Išpertos vėtros
šakos skausmingai miega
po žaibo lūžiais,
sudreba lietaus gylis.
Salos išgraužė rūką.
***
Kuo gaudžia laukas,
gal vyzdžius nusbalins
niekieno pirštas.
Neišrastos struktūros
marmurą piešia jūros.
***
Išsprogę sienos.
Kelią pagydo greitis
pulsavimuose.
Išsiritimų aukštis,
lukštas palieka trynį.
***
Auksinėj venoj
adatos geria plieną.
Susemti gyliai
skaičių paskelbia tylai.
Akordas vakarykštis.
***
Išrastas kraštas.
Žiežirbai pamojuosiu.
Ištryptas karštis
ribą ištrins iš suodžių.
Įpyniau žaibo raštą.
***
Atgailas pilstau,
vandenys kyla suodžiais
atodūsiuose.
Išbartas melo skonis
atbukusiam šuolyje.
***
Atklosiu dulkę,
erdvės belieka nuogos.
Aušrose skęsta,
trynimai velka rojų
į vyzdžio pločio tamsą.
***
Žibančios ribos.
Ašaras kraipo sienos.
Išvilkus skrydį
nuklojo venas grūdo,
išravi skausmą šienas.
***
Per vėlai žievės
apsikabina kūnus!
Nuogiausias grobis
nusikandins šuolį,
susiplukdys du kiemus.
***
Už vyzdžio slėpsiu
tik atpirkimą liesą,
surišiu vielas
atkandęs dalgio gėlą
rūdijant dienai naktį.
***
Save šienauju.
Plaukas palieka venas,
šaknyse spurda
neatpirktos tik rievės,
smilgos platumo sienos.
***
Iškastos naktys.
Kas atrajoja tamsą?
Aušrose spurda
ugnys išverktos aukščio.
Randas praranda plieną.
***
Užburiu šviesą
spurdėjimas pavienis
po skausmu akmuo
trapios belžiasi kielės
giedojimuose srautų.
***
Į ką susrūva
prisilietimų vyzdžiai?
Išnertos naktys
laiduoja vėl ašarą,
gitaroj viskas žiba.
***
Kas kame žyla.
Išsivadavęs ėdu
plaukuotą gylįį
sugrojęs žvyno aštrį
supuvimuose - blyksniai.
***
Atpalaiduotas
raštas nuo lapo gėrio.
Užkoduok gylį,
atlupęs lietų skėtis.
Skliautuosiu alkį dugne.
***
Užklotos votys
skausmas paslėptas tyliž
pervertos naktys
virsta žegnotom myliom
suodžiuose mirksi žodis.
***
Ištartas lapas
popierius mirksta noruos
užvertas gylis
susisupa į sausrą
votim išpertas skausmas.
***
Samanos markstos.
Mindyt nemoka gaidys.
Erdvių karūnos
badymus piešia uoliai
išsikankinus tylai.
***
Užmerktos naktys,
tylos vandens pražyla,
baltumuos rakštys
peša netartus snukius
sau iš randuotos kaktos.
***
Randas užmerktas.
Naktys skausmus pumpuoja,
ištrintos tiesos.
Savastis susibintuos
susirakinę oruos.
***
Virš kokio laiko
trupės pasaulių kūnai,
suvers ant lašo
Išilgos naktys gūra
į trapumus pajūrių.
***
Suplaktos miglos
išplaus pasaulio akį,
miškuose griūtys
nulenkia sniego kalną
baltumuos žilos aušros.
***
Išplaktos aukšlės
susičiaups vyzdžiai - kūlys,
gijos voruotos
nupūdo ploną jūrą,
kur pašalinės griūtys.
***
Užgriuvus snaigė,
aukštumos laižo bruožus
žvaigždės be rėmų
nulupa drobėj veidą,
viršūnes kraipo sodai.
***
Viršūnės kurkia
trapiausias rato guolis
bevaikės uja
iš po odos sekundė
vijokliuos kojos markstos.
***
Paaugo plaukas
nubudintos vėl drobės
sulipo raukšlės
kaktos nepraustos vėtrom
brinkina jausmą purslas.
***
Aštuonios akys
ledus laižys ir suodžiai
baltumų plaukas
išraus naktis iš voro,
užlipdžiusio kilimą.
***
Išsaugau trūkį,
plaukai pakrauna orą.
Vėtros nukąstos
įsuks smilgyną sluoksnin.
Velėnom apsigobsiu.
***
Išsaugau dietąį
palietęs ribų venas
pumpuoju iltis
skausmai išskleidė kryptis
už juodo vyzdžio rėmas.
***
Ribom papuošiau
likimas brauko drenus
nusausint lašą
išmokiau drobių uoslę
pavasarius kibs vėlės.
***
Nedrįstu belstis
į tuščią vėtros slieką
kryžiuojas taškas
su neįtarta gėda
brūkšteltas lapuos šėlas.
***
Susprogsta olos
plaukas lipa tik vienas
žilumas uostau
vėl platumuos velėnos
horizontai mojuoja.
***
Sparnams įsakiau
raidė miglų putoje
laikas lūpose
atlapas ir suuostas
kabins paausiuos guostis.
***
Išrautas vaizdas,
surištos dėlių gėlės
kažkas išpraustas
laša beveidis gėris
į sūrumas bevieles.
***
Per sūrios gėlos
atlapuose suvarva
ištrykšta vėlės
suspaustas debesėlis
kumščiuose slepias smėlis.
***
Tarp lapų dėmės
dėlę sutraiškė trūkiai
pašerk vakuumais
spurdančią būtį
leiski muilo burbulus smėliu.
***
Supuvo vaškas,
gėlės išbarstė karštį
ugninis taškas
sprogsta pumpuro gėlos
ašaromis pasikliausi.
***
Sumuštas oras
mėlynas varva vaškas
išbrauks iš uolos
kietą skausmingą tašką
išsirikiavus vieloms.
***
Sutvarščiau smėlį,
aukštį tempiu iš plauko
suskausta naktys
tamsumuos lieka gėlos
vos tik žvaigždes išgėrus.
Susiuvau vėtras
trūkiuose tamsos gieda
perkirptos kūdros
rūkams negieda žaibai
tamsai paviešint lemta.
***
Į nieką lašam
akys ištrintos gėriu
suskliautuok taškąį
suberk likimo sienas
tiesai po nuogu skausmu!
***
Paauga stiklas
įtrūkimo pėdytės
prižiūriu titrus
parašo skausmas byra
naktis raudona varva.
Į trynius bėguį
dvi saules karpau šįryt
ribose tiksi
sekundės vitrus miegas
subrandintas likimas.
***
Brinkinu brogą
netilps sapnai po skėčiu!
koduotas alkis
blakstienas vyzdžiams lipins
Ēažadink tą buvimą!
***
Po dūžio alkiu
randu kilimo trūkį
užtvertos snaigės
atšildė veidą šūkis
raudona upė - šūvis.
***
Rikteli griausmas:
savim užlopiau jausmą
tuštėjo pirštas
išplukdžiau sapno skliautuos
baltas likimas dūžta.
***
Pripildau purslą
tamsumais keisto vaizdo,
įtrinu dūžius
varpas žaibus susiūbuoja
įskaudintas ir gylis.
***
Pravertos dulkės
dangus užklotas sienom
blakstienoj rasiu
atsimerkimo verksmą
lyg sausroms būtų gėda.
***
Išbridęs sausrą,
randu gilumų vėtras
fontanų mintys
po ašaromis gieda
apie olos trapumą.
***
Sutrupint vėtras
likimas prašo gėdos
išrausti trūkiai
nupraus vietas pavienes
nupešti žvilgsnio gyliai.
***
Užsemtas plaukas
vaizdai išbrauks lėkimą
suveržtą dantį
iškelsiu tau iš žvyro
dulkės suėdė žvilgsnį.
***
Pravertos olos
tariu gilumų šaltį
kuo gi suvertos
tuštumos braukia dalgį
per tiltų pjūvius - alkis.
***
Sudegęs laikas
sekundės pusto šaltį
skautai susmegę
odos apvalios rausias
po šaknim plaukų kramtos.
***
Tamsumas skrodžiu
žvilgsniai atšipins dalgį
galandu miegą
pirštai per brangūs siuva
delnus žvaigždės valtyje.
***
Prie ko prisiūtos
padangių pilnos valtys
atritink jūrą
atpirksiu bangą šaltą
kontūrus lipdyk uoliai.
***
Drebantys luitai
klavišuose liks balkiai
išprašo vėtras
išplaukt dykuma tvaną
vėjuotas bangas glostau.
***
Bangoj nutūpęs,
randu keteros pirštą
išmest iš lašo
kitų pasaulių pėdas
dangum numestas dūžti.
***
Sukūriau šaltį
pasaulis lipa siena
įmūryk žiedą
pumpuras veržias - mėlis
trupa rėmuos užbertuos.
***
Sutrupint tirščius
išmokiau skliautą miegant
sunkumas pučias,
byrėjimai ištykšta
į raukšlę tirštas nagas.
***
Per sunkus miegas
priešaušrių nepakelsiu
ar prašo rūkas
išmokau užsinerti
pajust likimo vėtras.
***
Debesiui mirus
dangun kilselsiu randą
suskausta irklai,
delnuose kyla bangos,
suplėšę garso valtys.
***
Svajonių žiotys
susėtas jaukas virpa
išbrinkink baimę
odos laiku sumintas
parvirsta grynas oras.
***
Iškvėpiau orą,
pavasarius priverčiau
nupjauti aukštį
aksomas jautriai mirga
išretintas plikumas.
***
Numezgiau grumstą,
užpusčiau sulos kvapus,
išgėriau siūlus,
neatpažįstu rakto
susmuko vėtrų lūpos.
***
Kam gi sulydžiau
išrautas vėl begalybės
suneštas alkis?
naktys jautrina vyrius
iškrito aušra gylyj.
***
Į ką įkritus
reiks apkarpyti ir sapną?
naktys ir dušas
surinks dviejų tuštybes,
sudrebins šaltis sapną.
***
Tuštėja laikas
suerintos lelijos
žalumus beria
vandenį jau be gylio
atplaišose gims žaizdos.
***
Suveržtos tamsos.
Žvilgsniu bintuoju žvaigždę
prie savo delno
sutirštintą buvimą
švelnumuos kalsiu randą.
***
Randuotos olos
akmenyse tik natos!
išplukdžiau purslą
tirštėja prasmių bangos.
Dausas užpyliau ikrais.
Atgal