VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Poezija

05 11. ***

Jonas Viesulas

Ezopo  pasakėčios  nemirtingos,

Ir  jų dėka    Krylovas

Tapo  įspūdingas,

  talentingas,

Dažnai,  net nesivargindamas,

 Kūrė plagiatus,

Visi  jį skaitė,

Galvodami : jis- didis,

Déjà, ne talentu,-

Savo  idėjų  bankrotu..

Man noris   prisimint

Ezopo pasakėčią   apie lapę:

Nepasiekia  ji vynuogių –

Ji šaukia :-žalios!

Pas mus  Marijos   žemėj- Lietuvoj

Esi  protingas,

esi  gabus,

tačiau  prieš  bosą - vadą  neatsiklaupei,

stuobrys ir švelniai tariant,–

tu  kvailys…

tik  padlaižūnai  žino,

 iš kur vėjas pučia,

savos  garbės jie nepažinę-

vadams  eiles  ir panegerikas  

jie  kuria,-

 matyt patinka  būti  smiltele

prie  kieto mūro,

nors   šiandien reikia 

už tiesą  stot,

nepabijot,

aukštai  iškelta galva,

nesvyruot,

užstoti  žmogų  skriaudžiamą

 krūtine

 ir visu  kūnu.

Tada   ir  žemėj Lietuvoj,

ne tik Tėvynės ąžuolai,-

Žmogus  žaliuos ,

Kaip  brolis brolį  apkabins,

Tave supras  ir išklausys,

Prie  skobnių  nusilenkęs

Pasodins ,

Ir duona  kasdienine

Pasidalins,

Ir  atsidusęs ,pasakys :

Kaip  gera gera Lietuvoj-

Gyventi,klysti  ir suklupus

vėl  atgimti,  atsitiesti…

Aplinkui  tiek  gerų draugų,

Nebūkim  abejingi,

Būkime  kartu

Atgal