VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Politika, aktualijos

11.25. Žvelgiant iš makroekonominės prizmės

Žygimantas Mauricas

Ekonomistas

"Geriau žvirblis rankoje, nei briedis miške" - vadovaudamiesi šiuo principu investuoja dauguma lietuvių. Didžiąją dalį (71%) savo finansinio turto lietuviai laiko jokios investicinės grąžos negeneruojančiuose grynuosiuose piniguose arba šiuo metu itin menką grąžą generuojančiuose bankų indėliuose (dėl žemų bazinių palūkanų normų) ir tik nedidelę dalį (8%) investuoja į vertybinius popierius (akcijas, obligacijas, investicinius fondus ir pan.) ar kaupia (20%) pensijų bei draudimo fonduose (žr. grafiką). Tikėtina, kad tokios sudėties investicijų portfelis vidutiniškai* sugeneruos vos ~1,8% metinę grąžą t.y. mažesnę nei tikėtina vidutinio laikotarpio infliaciją (2,0%), tad ilgainiui lietuvių turimo finansinio turto perkamoji galia mažės. Švedijos gyventojai, priešingai, vadovaujasi principu "kas nerizikuoja - tas negeria šampano" ir didžiąją dalį (85%) savo finansinio turto investuoja į rizikingesniu, bet didesnę investicijų grąžą generuojančius vertybinius popierius (41%) ar kaupia pensijų ir draudimo fonduose (44%), o grynaisiais pinigais ir indėliais laiko vos 15% savo finansinio turto.

Tikėtina, kad tokios sudėties investicijų portfelis vidutiniškai sugeneruos ~4,3% metinę grąžą t.y. didesnę nei tikėtina vidutinio laikotarpio infliacija, tad, priešingai nei lietuvių, švedų turimo finansinio turto perkamoji galia ilgainiui didės. Žvelgiant iš makroekonominės prizmės, Švedijos gyventojų turimo finansinio turto grąža kasmet vidutiniškai sugeneruoja apie 13,3% šalies BVP, o Lietuvos gyventojų - 1,3% (dėl mažesnės finansinio turto vertės** bei mažesnės tikėtinos finansinio turto grąžos). Tad jei mes investuotume tiek ir taip, kaip švedai, galėtume dirbti 12% mažiau, nes tuo metu, kai mes atostogautume, už mus dirbtų mūsų investicijos (sutapimas ar ne, bet lietuviai darbe praleidžia 12% daugiau laiko nei švedai: https://data.oecd.org/emp/hours-worked.htm). Daugiau šia tema kalbėjau šiandien vykusioje "Delfi" asmeninių finansų konferencijoje "Mano Investicija": https://www.mano-investicija.lt/

p.s. be abejo, investicijos į vertybinius popierius yra rizikingos, tad kai kuriais metais investicijų grąža būna neigiama t.y. ne visada pavyksta pagauti girioje klaidžiojantį briedį, tačiau kai jis anksčiau ar vėliau yra pagaunamas, lietuvis su žvirbliu rankoje atrodo gana kukliai...

*darant gana konservatyvią prielaidą, kad indėliai vidutiniškai generuoja 0,5% metinę grąžą, o investicijos į vertybinius popierius ir pensijų bei draudimo fondus - 5,0% metinę grąžą.

**Švedijos gyventojų finansinis turtas sudaro 302% šalies BVP, o Lietuvos - vos 60%. Švedijos gyventojų finansinio turto tikėtina metinė grąža siekia 4,3%, o Lietuvos gyventojų - vos 1,8%

Atgal