VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

POLITIKA

2022.04.04.Ką darytumėt išgirdę pavojaus signalą?

 

Arvydas Vaitkus

Pastaruoju metu vis plačiau spėliojama, ar Putinas imsis atominio ginklo panaudojimo.

Pasaulio istorijoje branduolinis ginklas prieš gyventojus buvo panaudotas tik du kartus. Prisimenant Hirošimos atakos istoriją atominiu ginklu, vien spėliojimai apie tokį sprendimą šiais laikais kelia siaubą. Bomba „Little Boy“ buvo numesta iš bombonešio ir susprogdinta 600 metrų aukštyje, kad sprogimo banga paveiktų kuo daugiau teritorijos. Tos atakos metu per pirmą akimirką žuvo apie 100 000 - 150 000 žmonių, o žaibiškai išplitusi branduolių dalijimosi reakcijos pasekmėje  radiacija pražudė dar apie 100 000 Hirošimos gyventojų. Šiuo laiku branduolinių bombų galingumas yra didesnis daugiau nei 10 kartų.

Ši baisi patirtis, įvykusi prieš 77 metus, pastaruoju metu pasaulyje kaip ir pamiršta.  Tačiau viešint Japonijoje ir kalbantis su Hirošimos istoriją pamenančiais žmonėmis, ne kartą teko girdėti pagrindinę problemą – prastą pasirengimą galimai tokiai atakai.

 Nuo atominės bombos sprogimo lydėsi metalas

Memorialas žuvusiems vaikams nuo atominės bombos, prie kurio kasdien meldžiasi Japonijos vaikai iš visos šalies. Memorialas pastatytas Japonijos vaikų lėšomis

Vykstantis grobikiškas karas Ukrainoje verčia ne tik susimąstyti, bet ir veikti. Jokiu būdu nesinori gąsdinti atominiu karu. Kalba vyksta apie pasirengimą įvairaus pobūdžio nelaimėms. Kovo mėn. 1 dieną pateikiau siūlymus Klaipėdos m. tarybos nariams ką reiktų daryti mūsų mieste atstatant civilių žmonių slėptuves ir civilinę saugą į reikiamą lygį. Praėjus mėnesiui, situacija, mano žiniomis, liko nepasikeitusi ir ne tik Klaipėdoje, bet ir Lietuvoje. Civilinė sauga yra ne tik miesto ar miestelio klausimas. Tai visų pirma yra šalies požiūrio klausimas. Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje kovo mėn. pradžioje,  ministrė Agnė Bilotaitė kalbėjo, kad šalis skiria pakankamą dėmesį civilinei saugai, tačiau kiek šiuo metu yra tinkamų slėptuvių Lietuvoje, ji taip ir neatsakė.

Tai ar pakankamas, dėmesys civilinei saugai ar ne, atsakykime kiekvienas sau, ką darytumėt išgirdę pavojaus signalą ir kur galėtumėt pasislėpti per 10 minučių (tokia faktinė patirtis Ukrainoje)?

Lankantis Hirošimos atominio ginklo poveikio muziejuje pirma kilusi mintis – čia reiktų kasmet priverstinai atvežti pasaulio valstybių lyderius.

Atgal