POLITIKA
2022.07.31. L. Kasčiūnas: iki metų pabaigos sieną su Baltarusija planuojama padengti stebėjimo sistemomis
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija pilnai bus įdiegtas iki rugsėjo 1-osios, taip pat iki metų pabaigos, pasak jo, siena turėtų būti padengta ir stebėjimo sistemomis. NSGK pirmininkas užsimena ir apie galimybę šiuo metu taikomą migrantų apgręžimo politiką įtvirtinti įstatyme, kad šią praktiką būtų galima tęsti ir nutraukus nepaprastąją padėtį.
„Liko 20 kilometrų, tai, sakyčiau, 95–97 proc. projekto įgyvendinta biudžeto rėmuose, be papildomų lėšų. Manau, kad tai vienas sėkmingiausių projektų, kuris tikrai sustiprins mūsų valstybės saugumą visomis prasmėmis“, – teigė L. Kasčiūnas.
NSGK pirmininko teigimu, šiuo metu į Lietuvą bandantys patekti migrantai bando kirsti tuos pasienio ruožus, kuriuose fizinis barjeras dar nėra pastatytas, taip pat ten, kur nėra įdiegtos stebėjimo sistemos.
„Mūsų sienos apsaugą sudaro trys pilioriai, trys ramsčiai: tai yra sienos apsaugos tarnyba, kurią mes turime ir kuri tikrai po praėjusių metų yra viena profesionaliausių Europos Sąjungoje. Tada rugsėjo 1-ąją turėsime užbaigtą pilnai fizinį barjerą ir, be abejo, sienos stebėjimas“, – akcentavo jis.
L. Kasčiūnas teigia, kad pritaikius visus šiuos tris komponentus Lietuva turės labai stiprią ir efektyvią sienos apsaugos sistemą, nes galės į sienos pažeidimą staigiai sureaguoti.
„Pavyzdžiui, jeigu kažkas priartėja prie fizinio barjero ir bando jį karpyti, o tokių atvejų jau pasitaikė, tu gali greitai reaguoti ir užkirsti tam kelią“, – akcentavo politikas.
L. Kasčiūnas teigia, kad siena stebėjimo sistemomis turėtų būti pilnai padengta iki metų galo.
„Stebėjimo sistemomis, kalbant apie Baltarusijos sieną, dabar stebime apie 60 proc. Mums reikia 100 proc. pasiekti“, – sakė jis.
Svarsto galimybę migrantų apgręžimo politiką įtvirtinti įstatymiškai
NSGK pirmininkas informuoja, kad taip pat svarstoma ir apie galimybę šiuo metu taikomą neteisėtų migrantų apgręžimo politiką įteisinti įstatymuose, kad ją galima būtų taikyti ir nutraukus nepaprastąją padėtį pasienyje.
„Tai kol kas idėja, bet be jokios abejonės, žvelgiant į europinį reguliavimą ir visa kita, šiuo metu esanti nepaprastoji padėtis amžinai nebus. Natūralu, kad migracija turi būti legali. Tai tu turi parašyti prašymus arba pasienio punkte, arba ambasadoje. Tai, manyčiau, kad tokią idėją galima įtvirtinti įstatymu, ji yra įdomi ir svarstytina, bet kol kas tai tik idėja“, – teigė L. Kasčiūnas.
„Migrantų srautai gali vieną dieną sumažėti, kitą dieną padidėti, bet kai turi saugiklius, tu kontroliuoji situaciją“, – taip pat pažymėjo jis.
NSGK pirmininkas įsitikinęs, kad būtent apgręžimo politika Lietuvai labiausiai ir pasitarnavo neteisėtų migrantų krizės piko metu.
„Mano požiūriu, apgręžimo politika išgelbėjo mūsų valstybę nuo kolapso, socialinio, kultūrinio, politinio kolapso. Tai natūralu, kad mes turime ją tęsti, kad nekurtume traukos faktorių migruoti per mūsų valstybę į Vakarus. Tai apgręžimo politika yra efektyviausiais būdas tai padaryti“, – sakė jis.
Atgal
.jpg)
