POLITIKA
2022.10.15. Vienintelė sąlyga deryboms su Maskva –Rusijos kariams palikus Ukrainą
Ukrainos miestuose suaktyvėjus rusų okupantų atakoms, Europos Parlamento (EP) pirmininkė Roberta Metsola pabrėžia – tai karo nusikaltimai. Išskirtinio interviu žurnalistams Briuselyje metu EP vadovė įvertino Europos Sąjungos (ES) atsaką Maskvos režimui, teigdama, kad Bendrija niekada nebuvo tokia vieninga kaip dabar – tiek savo požiūriu į Kremlių, tiek teikiant paramą Ukrainai.
Ji patikino, kad EP neplanuoja sėstis prie bendro derybų stalo su Rusija – anaiptol, sankcijos ir ginklų tiekimas Kyjivui turi tik stiprėti, o derėtis galima tik okupantams pasitraukus iš Ukrainos, sakė ji.
Parlamento vadovė nemato galimybių derėtis su Maskva: derybos turi nešti taiką
Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui pareiškus, jog Maskva yra pasirengusi derėtis su Vakarais, R. Metsola tikina – derybos su Vladimiru Putinu yra bergždžios.
„Aš niekada nesileisčiau deryboms kitokiomis sąlygomis – kai ginklai atsukti į Ukrainą, o ne nuo jos. Derėčiausi tik tada, kai iš tikrųjų yra galimybė sutarti dėl taikos, laisvės ir teisingumo“, – išskirtiniame interviu užsienio šalių žurnalistams teigė R. Metsola.
Roberta Metsola ir Volodymyras Zelenskis
Parlamento pirmininkė neslėpė, kad anksčiau tokį Kremliaus norą sėstis prie bendro derybų stalo būtų vertinusi kitaip, tačiau pastarųjų dienų įvykiai Ukrainoje įrodo, kad deryboms vietos nėra, teigė ji.
„Mano nuomone, derybos turi nešti taiką. Tai nėra šantažo įrankis. Anksčiau aš būčiau reagavusi į tokius teiginius kitaip, bet po to, kas nutiko šią savaitę – nepasiduokime žaidimui, kas gi čia eskalavo situaciją. Ši ataka prieš moteris, vaikus ir vyrus, gyvenančius savo gyvenimus Ukrainos širdyje – sostinėje – ir kituose miestuose – tai yra karo nusikaltimas. Vienintelė sąlyga, kada būtų galima pradėti kalbėtis – kai Rusijos kariai paliks Ukrainą“, – patikino politikė.
Paklausus, ar jos akimis, visos ES valstybės taip pat vertina pokalbius su Maskva ir tokių pokalbių perspektyvas, R. Metsola sakė, jog tai, kas vyksta prie bendro ES stalo ji vertina atskirai nuo pavienių valstybių pareiškimų. Anot Parlamento lyderės, dėl Rusijos karo Ukrainoje pasekmių Europai, dalyje šalių populistinė ir ekstremistinė retorika skamba vis garsiau – o tai, anot jos, sudaro sąlygas plisti Rusijos propagandos naratyvui.
„Reikėtų fokusuotis į tai, dėl ko galime sutarti, nei skirti dėmesį atskiroms valstybėms, suteikiančioms Putinui teisę pasakyti, kad jie (Europa) yra suskilusi. Nesileiskime šiuo keliu. Vienybė, kurią šis Parlamentas pademonstravo, man per dešimtį metų nebuvo niekada matyta“, – sakė politikė.
„Putinas nori, kad mes skiltume (...). Jis manė, kad pasinaudodami savo nacionalinėmis vidaus politikomis mes kovosime vieni su kitais. Bet mes to nepadarėme. Ir dabar yra metas išlaikyti mūsų vieningumą“, – pridūrė ji.
Į karą įsitraukus Baltarusijai, ES įvestų naujų sankcijų Minsko režimui
Anot R. Metsolos, Europos šalių vienybė akivaizdi ne tik teikiant humanitarinę, finansinę ir karinę paramą ukrainiečiams. Bendrijos tvirtybę simbolizuoja ir bendra ES pozicija bei pritaikyti 8 sankcijų paketai Kremliaus režimui, teigė ji, nors ir sutiko, kad ribojimai Maskvai galėtų būti ir griežtesni, o spragų turėtų likti vis mažiau.
„Ar mes užmokame Rusijai už šį karą? Taip, kasdien. Ar sankcijų paketai yra pakankamai platūs? Visada galėtų būti daugiau ribojimų – sąraše galėtų būti daugiau asmenų“, – apie personalinių sankcijų taikymą didesnei daliai Rusijos piliečių svarstė politikė.
Be to, R. Metsola pabrėžė, kad po EP padidinamuoju stiklu šiuo metu yra Baltarusija ir tolesni Minsko veiksmai – šalies pajėgoms tiesiogiai įsijungus į karą, ES priimtų griežtesnių sankcijų Aliaksandro Lukašenkos režimui.
„Pirmiausiai, stebime, kas nutiks su Baltarusija – situacijai eskaluojant, sankcijos Baltarusijai bus nedelsiant sustiprintos ir išplėstos“, – nurodė ji.
Ragina tiekti daugiau karinės paramos Kyjivui: Ukrainos pergalė yra mūsų galutinis tikslas
Nepaisant sankcijų ir kitos paramos, R. Metsola ragina Europą aktyviau teikti karinę pagalbą Ukrainai. Ryžtingą požiūrį Parlamento vadovė išsakė dar praėjusią savaitę Strasbūre.
Anot R. Metsolos, tiek Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), tiek ES atsakas į naują karo eskalaciją turi būti proporcingas, „nes nėra abejonės, kad Putinas nesustos“.
„Ukrainiečiai prašo specifinių tankų, kurie gali būti greitai sutaisyti. To reikia norint atstumti rusų karius ir atkovoti okupuotas teritorijas. Europos Sąjungos valstybės turi šią techniką ir turėtų ją perduoti Ukrainai. Europoje yra apie 2000 tokių tankų – Ukraina paprašė 90. Vadinasi, surinkti tokį kiekį galima greitai ir koordinuotai“, – nurodė ji, pridurdama, jog Ukraina paprašė Europos oro gynybos sistemų, dėl kurių perdavimo Kyjivui, pasak jos, šiuo metu vyksta intensyvios diskusijos.
Kyjivas prašo pristatyti vokiškus tankus „Leopard II“, tačiau Berlynas nesutinka teigdamas, kad toks perdavimas būtų platesnio Vakarų sąjungininkių susitarimo dalis.
„Mes pasimokėme skaudžiuoju būdu – per ilgai buvome nusisukę, ignoravome savo kolegas, Rusijos kaimynes, kurios mums sakė, kad Rusija yra problema ir ta problema auga. Dabar tai iššūkis, kurį reikia įveikti – tai padaryti galime užtikrindami Ukrainos pergalę kare. Tai yra ir privalo būti mūsų galutinis tikslas“, – akcentavo R. Metsola.
Atgal
.jpg)
(1).png)
