POLITIKA
2022.10.15. „The Washington Post“: Vakarai pagaliau išgirdo Baltijos šalių perspėjimus apie Rusiją
Įtakingas leidinys „The Washington Post“ rašo, kad Rusijai vasarį užpuolus Ukrainą ir ten pradėjus masinę brutalumo kampaniją, Vakarų šalys pagaliau atkreipė dėmesį į Estijos, Latvijos ir Lietuvos prieš tai ilgus metus reikštus perspėjimus, kad Rusija yra agresyvi valstybė. Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen praėjusį mėnesį savo metiniame pranešime pripažino, kad Europa išmoko pamoką ir turėjo paklausyti tų, kurie gerai pažįsta Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
Rusijos okupaciją išgyvenusios Baltijos šalys nuo tada prašo Vakarų perduoti Ukrainai daugiau ginklų ir daryti tai greičiau, tačiau šie norėjo aiškiai pabrėžti, kad nėra įsitraukę į tiesioginį konfliktą su Rusija. Visgi po žiaurios pirmadienio eskalacijos, kai Maskvos pajėgos į taikius Ukrainos miestus paleido virtinę raketų ir ten pražudė bei sužeidė dešimtis žmonių, Vakarai, regis, pradėjo pripažinti, kad tam, jog būtų galima užtikrinti Ukrainos pergalę prieš Rusiją reikės imtis ryžtingesnių veiksmų. Pavyzdžiui, Didžiojo septyneto (G7) grupės šalys paskelbė griežtą pareiškimą, kuriame parėmė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio raginimą užtikrinti „teisingą taiką“, kurioje neliktų vietos kapituliavimui V. Putino reikalavimams.
Tačiau Baltijos šalys prašo daryti daugiau.
Estijos premjerė Kaja Kallas
Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis
Estijos premjerė Kaja Kallas „The Washington Post“ elektroniniu paštu atsiųstuose komentaruose teigė, kad jos šalis puikiai žino, ką reiškia Rusijos okupacija. „Mes žinome, kad taika okupacijos metu nereiškia žiaurumų pabaigos, jų būna tik dar daugiau“, – kalbėjo K. Kallas. Ji paragino didinti karinę paramą Ukrainai ir šaliai perduoti modernių priešraketinės ir oro gynybos sistemų. „Ukrainos laimėjimai karo lauke rodo, kad einame teisingu keliu ir turime pasinaudoti šiuo postūmiu, – pažymėjo K. Kallas. – Tai turi virsti didesne ir tvirtesne parama Ukrainos kariams, ekonomikai ir žmonėms. Ypač dabar, kai Rusija vykdo rimčiausią eskalaciją nuo vasario 24 d.“
G. Landsbergis: prieš karą Ukrainoje Vakarų poziciją vertinome kaip pataikavimą Rusijai
Tuo metu Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis „The Washington Post“ teigė, kad dar prieš visapusišką Rusijos invaziją į Ukrainą Vakarų žinutė Baltijos šalims skambėjo maždaug taip – „po 50 metų trukusios okupacijos suprantama, kad nepasitikite jus okupavusia šalimi“. „Mes Baltijos šalyse tai vertinome kaip pataikavimą Rusijai, – kalbėjo G. Landsbergis. – Mums visuomet buvo labai aišku, it juoda ir balta. Jei viena valstybė pažeidžia kitos sienas, ji yra agresorė ir tai darys vėl, jei nebus sustabdyta. (Rusija) sustabdyta nebuvo.“
Pasak G. Landsbergio, Lietuvos saugumą užtikrins tik Ukrainos pergalė. „Jie turi laimėti mūsų visų labui“, – tvirtino ministras. Jis kartu paragino skubiai perduoti Ukrainai tankų ir oro gynybos sistemų.
E. Rinkevičius: Rusija šiuo metu bando išsiaiškinti, ar jai bus leista užgrobti Ukrainą
Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius savo ruožtu tikino, kad rusai šiuo metu bando išsiaiškinti, ar jiems bus leista užgrobti Ukrainą ir ar Vakarai pasiduos branduoliniam šantažui. Pasak ministro, Ukrainai akivaizdžiai reikia ginklų, ypač oro gynybos sistemų. „Mano manymu, Ukraina turi gauti viską, ko prašo“, – pridūrė E. Rinkevičius.
Baltijos šalių manymu, jei Vakarai neužims griežtos pozicijos Rusijos atžvilgiu, V. Putinas, įveikęs Ukrainą, gali užpulti Šiaurės Kazachstaną, imtis stiprinti savo įtaką Kaukaze ar mėginti pasistūmėti toliau į Vakarus ir įsiveržti į Moldovą.
Skaičiuojama, kad Estija ir Latvija yra perdavusios Ukrainai daugiausiai paramos, tenkančios vienam gyventojui, nei bet kuri kita valstybė. Baltijos šalys kartu su Lenkija taip pat labiausiai palaiko ekonomines sankcijas Rusijai.
Atgal
.jpg)
