VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

POLITIKA

2023.01.03. Ministras A. Anušauskas: 2022 metais sukūrėme stipresnę, modernesnę ir geriau organizuotą krašto apsaugos sistemą

2022 metai krašto apsaugos sistemai – tai dar vienas darbo išskirtinėmis sąlygomis laikotarpis. Brutali ir niekaip neišprovokuota Rusijos agresija prieš Ukrainą pareikalavo ypatingo Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės susitelkimo – vieningai dirbame tam, kad užtikrintume savo tiesioginės užduoties – pasirengimo gynybai – vykdymą, ir pagalbą Ukrainai. 2022 metais krašto gynyba įsitvirtino tarp pačių svarbiausių valstybės užduočių.

Šių metų vasarį prasidėję kariniai Rusijos veiksmai Ukrainoje tapo dar viena priežastimi spartinti Lietuvos kariuomenės modernizaciją. Efektyviai atgrasymo strategijai yra būtini realūs veiksmai ir tai suprato parlamentinės partijos, kurios iki 2030 metų išsikeltą tikslą – padidinti Lietuvos gynybos finansavimą iki rekordinių 2,52 proc. BVP lygio – įgyvendino jau šiais metais. Tai svarbus žingsnis, siekiant stipresnės, modernesnės ir geriau organizuotos krašto gynybos.

Papildomai gynybos reikmėms buvo skirta 446,1 mln. eurų arba net 37 proc. pradinio biudžeto. Tačiau svarbu yra ne vien asignavimai, o ir tai, kad jie virstų realiais pajėgumais. Ukraina išmokė, kad grėsmės nelaukia, kol pereisime sudėtingas biurokratines procedūras, išspręsime užsitęsusius viešųjų pirkimų ir statybų klausimus. Todėl krašto apsaugos sistema perėjo į visai kitokį darbo režimą. Dėl to ir rezultatai – apčiuopiami: daugiau karių, daugiau ginkluotės, daugiau sąjungininkų, daugiau gynybai pasirengusių piliečių.

Šiemet paankstinti kritiškai svarbių ginkluotės projektų, tokių kaip koviniai dronai, prieštankinė ginkluotė, minosvaidžiai, bei amunicijos įsigijimai. Daug naujos ginkluotės Lietuvą turėtų pasiekti per 2023-2024 m. Taip pat buvo užbaigti ir anksčiau pradėti svarbūs ginkluotės bei technikos įsigijimo projektai: haubicų modernizavimo, aerodrominių radarų, NASAMS įrangos, abordažinių valčių, dalies jūrinės aplinkos suvokimo įrangos, naktinio matymo monokuliarų, transporto ir inžinerinės, spec. paskirties ryšių ir kitokios įrangos.

Prieš dvejus metus rengdami Vyriausybės programą didžiąją dalį prioritetų numatėme teisingai, jie išliko aktualūs net ir pasikeitus saugumo situacijai. Tai kariuomenės stiprinimas, NATO kolektyvinė gynyba, visuomenės atsparumas ir pasirengimas. Vyriausybės programoje didžioji dalis tikslų buvo užsibrėžti iki 2023 metų pabaigos, tačiau saugumo aplinka padiktavo žymiai spartesnį darbų tempą. Daug svarbių darbų jau įvykdyta ar priimti esminiai sprendimai, sudarantys prielaidas sėkmingam jų įgyvendinimui.

Vystomi iki šiol neturėti pajėgumai

Iki 2022 metų vykdyta kariuomenės modernizacija davė rezultatų, tačiau pakitus saugumo situacijai ir gavus papildomą finansavimą galėjome dar labiau padidinti modernizacijos apimtis ir tempą. Vykdėme tai, kas jau buvo suplanuota: iš viso užbaigta 20 svarbių ginkluotės ir technikos įsigijimo projektų, tęsiamas visureigių JLTV, transporto priemonių, universalių sraigtasparnių įsigijimas. Padvigubintos lėšos amunicijai (pasiekė apie penktadalį gynybos biudžeto). Gerėja mūsų kariuomenės manevringumas, mobilumas, ugnies galia. Stipriname ir logistikos, medicinos, inžinerijos pajėgumus.

Paankstinome naujus kritinės svarbos ginkluotės ir įrangos projektus, įskaitant antrų etapų pradžią pėstininkų kovos mašinų, haubicų projektuose bei reaktyvinių salvinių sistemų įsigijimą. Didelio mobilumo raketinės artilerijos sistemos HIMARS yra visiškai naujas ir galingas pajėgumas, kurio Lietuva niekada neturėjo. Lietuvos kariuomenėje šio pajėgumo atsiradimas pakels žvalgybos, elektroninės kovos ir kitus pajėgumus į dar aukštesnį lygį. Siekiant prisitaikyti prie pakitusios mūšio aplinkos daugiau dėmesio skiriame aukštos vertės taikinių naikinimo pajėgumams, didesnio kalibro ginkluotei, modernioms nepilotuojamoms sistemoms.

Atsižvelgdama į iššūkius, su kuriais susiduria Ukraina, Lietuva skiria daug dėmesio ir investuoja į oro gynybos pajėgumų stiprinimą: įsigyja oro gynybos sistemas, stiprina oro erdvės stebėjimą ir kontrolę. Lietuvos kariuomenę pasieks artimojo nuotolio priešlėktuvinės raketinės sistemos „RBS-70“ valdomos „Bolide“ ir „MK-2“ tipo raketos, kurios padės užtikrinti efektyvesnį oro gynybos užduočių vykdymą. „RBS-70“ tipo raketinėmis sistemomis yra aprūpintas Lietuvos kariuomenės Oro gynybos batalionas. Ši artimojo nuotolio sistema pasirinkta dėl ypač lengvo aptarnavimo, mobilumo ir todėl, kad yra visiškai atspari mechaniniams ir elektromagnetiniams trukdžiams.

Dėl karo Ukrainoje tiek gynybos pramonėje, tiek rinkoje buvo jaučiamas „persitempimas“, todėl itin daug pastangų įdėjome, kad ginkluotė ir įranga iš „norų sąrašo“ virstų sutartimis. Ypač prie to prisidėjo suintensyvėję pirkimai tarpvyriausybinių derybų būdu. Dar viena užduotis – kuo trumpesni pristatymo terminai.

Didelis dėmesys infrastruktūrai

Kariuomenės infrastruktūros klausimų sprendimas – vienas iš mano, kaip ministro, asmeninių prioritetų. Šioje srityje buvo bene daugiausiai vėlavimo ir stringančių darbų, o infrastruktūros plėtros poreikiai tik didėja. Esama infrastruktūra jau yra iš esmės perpildyta ir nebegali užtikrinti išaugusių nacionalinių ir sąjungininkų poreikių, ypač atsižvelgiant į NATO priimtus sprendimus dėl priešakinių pajėgų plėtros, taip pat tęstinį JAV bataliono dislokavimą.

Svarbi prielaida sėkmingai nacionalinės ir priimančiosios šalies paramos infrastruktūros plėtrai – teisinės bazės sutvarkymas. Naujojo Rūdninkų poligono įsteigimui 2022 metais priimtas specialus įstatymas, taip pat priimti teisės aktų pakeitimai, kurie ženkliai supaprastina sąjungininkams skirtos karinės infrastruktūros plėtrą. Tai leidžia trejais metais sutrumpinti karinės infrastruktūros plėtrai reikalingų žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo procedūrų terminus.

Šiemet buvo itin svarbu vystyti ne tik naujai atkuriamą poligoną, bet ir pradėti vystyti tris visiškai naujus karinius miestelius. Viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu vystomos statybos įsibėgėja: Šiaulių mieste, Vilniaus ir Šilalės rajonuose statomi kariniai miesteliai suteiks kariams sąlygas, kokias būtina turėti NATO kariuomenei. Miesteliuose iškils administracinės ir specialiosios paskirties pastatai: kareivinės, valgykla, štabas, medicinos punktas ir kt. Taip pat suplanuota sporto patalpų ir aikščių. Statomi ir techninės paskirties pastatai: sandėliai, garažai, pastogės technikai.

Sėkmingai įgyvendinti ir kiti svarbūs infrastruktūros projektai: Mindaugo ir Birutės batalionų V klasės sandėlių, pėstininkų kovos mašinų technikos remonto dirbtuvių Rukloje, Butigeidžio bataliono modulinių mokymo klasių ir II klasės sandėlių, Gedimino štabo bataliono konteinerinės stovyklos ir kitos statybos. Užbaigti projektai jau dabar užtikrina geresnį naujos ginkluotės aptarnavimą, jos laikymo sąlygas.

Stiprėjanti sąjungininkų parama

NATO reakcija į Rusijos agresiją prieš Ukrainą patvirtino, kad mūsų gynyba be NATO yra neįsivaizduojama. NATO viršūnių susitikimo Madride rezultatai mums yra vieni reikšmingiausių per visą narystės Aljanse laikotarpį. Priimta Lietuvos interesus atitinkanti NATO Strateginė koncepcija, Rusija pripažinta ilgalaike grėsme visam Aljansui. Sutarta dėl priešakinės gynybos sampratos, kuri reiškia pokyčius visose NATO veiklos srityse: gynybos planai, vadovavimo struktūra, Rytinio flango stiprinimas, padidinat priešakines pajėgas nuo bataliono iki brigados, užtikrinant išankstinį ginkluotės ir įrangos dislokavimą. Įgyvendinamas naujas požiūris į NATO greitojo reagavimo pajėgas, jas priskiriant konkrečiam regionui. Stiprinamas pasirengimas ne tik sausumos, bet ir oro, jūrų, kibernetikos srityse.

Itin reikšmingas pasiektas dvišalis susitarimas su Vokietija dėl jos brigados priskyrimo Lietuvai. Vokietijos lyderystę visuomet matėme kaip kertinį elementą įtvirtinant ilgalaikį NATO buvimą regione, todėl šis sprendimas itin svarbus. Šį rudenį Lietuvoje dislokuotas priešakinis Vokietijos brigados vadovavimo elementas. Sąlygų sukūrimas Vokietijos brigadai Lietuvoje – esminis uždavinys, ties kuriuo šiuo metu dirbama: vystoma reikalinga apgyvendinimo ir sandėliavimo infrastruktūra, su Vokietija derinami bendri ginkluotės sistemų įsigijimai. Darome viską, kad pasirengtume priimti brigadą kuo greičiau ir kokybiškiau.

Ypatingą svarbą mūsų krašto gynybai turi Jungtinių Amerikos Valstijų parama – JAV buvimas Lietuvoje ir įsipareigojimai regiono saugumui šiuo metu yra kaip niekad tvirti.  Reaguodama į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, JAV nedelsiant atsiuntė papildomas pajėgas ir dislokavo oro gynybos pajėgumus Lietuvoje. Priimtas sprendimas užtikrinti JAV bataliono buvimą iki 2026 metų. Dirbame toliau, kad JAV pajėgos Lietuvoje liktų ir po 2026 metų. Reikšmingai išaugo ir JAV finansinė parama Lietuvos kariuomenei: šiemet per JAV paramos fondus Lietuvai skirti daugiau nei 200 mln. JAV dolerių, o tai leidžia pildyti mums svarbius kritinių pajėgumų trūkumus. JAV tapo viena svarbiausių įsigijimų partnerių: iš JAV perkami JLTV, HIMARS, dronai, prieštankinė ginkluotė ir kt.

Patys papildomai investuojame į didinamo NATO sąjungininkų karių skaičiaus priėmimui Lietuvoje būtinos infrastruktūros sukūrimą ir įrangos įsigijimą. Šiemet jau įrengtos laikinos karinės stovyklos Pabradėje, Marijampolėje ir Kazlų Rūdoje, taip pat lygiagrečiai įrengiama nuolatinė infrastruktūra, įsigyjamas logistinis transportas ir kita įranga, kuriuos numatoma gauti jau kitais metais.

Nenutrūkstama parama Ukrainai

Dar prieš prasidedant Rusijos agresijai, buvome pirmoji ES valstybė, suteikusi Ukrainai letalinę ginkluotę – priešlėktuvinės gynybos artimojo nuotolio raketos „Stinger“ Ukrainą pasiekė likus dviem savaitėms iki karo. Prasidėjus karui, iš karto suveikė mūsų kariuomenės planavimo-logistikos grandinė, nedelsiant pradėjome siųsti paramą, padėjome ir kitoms valstybės institucijoms bei nevyriausybinėms organizacijoms siekdami, kad paramos teikimas būtų kuo sklandesnis.

Lietuvos karinė parama Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pasiekė 283 mln. eurų. Ukrainai perdavėme visą šalyje turėtą sovietinio tipo ginkluotę, šaudmenis, M113 šarvuotus transporterius, 105 mm haubicas, rezervinius sauso maisto davinius. Atliepdami pagrindinius Ukrainos poreikius vykdėme įsigijimus iš Lietuvos pramonės: termovizoriai, antidronai, žieminiai drabužiai. Be to, Krašto apsaugos ministerija padėjo įsigyti kovinį droną „Bayraktar“ bei jam skirtą amuniciją, jį transportavo.

Mūsų ir kitų valstybių tiekiama ginkluotė ir technika kritiškai prisideda prie to, kaip klostosi karo eiga. Ukrainos pergalė – visų mūsų pergalė, todėl ir toliau stengiamės, kad paramos apimtys nemažėtų. Prisitaikome prie besikeičiančių Ukrainos poreikių. Lietuvoje remontuojama Ukrainos perduota technika, apmokėme apie 500 Ukrainos karių. Įsijungėme ir į tarptautines iniciatyvas, prisidedame prie Jungtinės Karalystės vykdomų mokymų. Svarbus sprendimas – įsteigta ES karinės pagalbos misija Ukrainai, kurios tikslas – apmokyti ir apginkluoti 15 tūkst. Ukrainos karių.

Lietuva kitais metais planuoja apmokyti apie 1500 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių. Lietuva kartu su partneriais vykdys bazinį kario kursą, jaunesniųjų vadų, cheminės ir radiacinės apsaugos, paramedikų ir artileristų, karo policininkų ir specialiųjų pajėgų mokymus. Kartu su Šiaurės šalimis Lietuva prisidės apmokant Ukrainos karius sprogdinimo ir išminavimo.

Didesnis atsparumas kibernetinėms grėsmėms

Kibernetinių grėsmių tendencijos jau kuris laikas yra intensyvėjančios, jaučiame ne tik Rusijos, bet ir Kinijos „susidomėjimą“. Prasidėjus karui Ukrainoje, priešiška kibernetinė veikla dar labiau išaugo. Šių metų birželio pabaigoje Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) fiksavo didžiulę paskirstytų paslaugos trikdymo atakų (angl. DDoS) bangą, nukreiptą prieš viešąjį ir privatų sektorius. Nustatyta, kad buvo bandyta paveikti daugiau nei 130 viešai pasiekiamų interneto svetainių. Ši atakų banga, nors išskirtinė savo apimtimi, buvo sėkmingai suvaldyta ir žalos bendrovių informacinėms sistemoms nepadarė. Taip pat pastebėtas ir teigiamas efektas, kadangi informacinių sistemų tvarkytojai ir valdytojai pradėjo skirti daugiau dėmesio ir finansų savo kibernetinio saugumo sustiprinimui. NKSC aktyviai teikė rekomendacijas ir nurodymus kritinės infrastruktūros valdytojams dėl prevencinių kibernetinio saugumo priemonių taikymo.

Veikla kibernetinio saugumo srityje buvo koncentruota keliomis kryptimis: teisinės bazės tobulinimas, kibernetinio saugumo pajėgumų ir kompetencijų stiprinimas, tarptautinis bendradarbiavimas. 2022 metais priimti teisės aktai, užtikrinantys, kad kritinėje infrastruktūroje, įskaitant 5G infrastruktūrą, būtų naudojama tik patikimų gamintojų įranga. Labai suintensyvėjo mokymas ir rengimas: NKSC vykdė mokymus, kuriuos baigė 1200 valstybės ir savivaldybių darbuotojų, artimiausiu metu bus apmokyta dar 800. Rekordinis dalyvių skaičius dalyvavo pratybose „Kibernetinis skydas 2022“ – daugiau nei 110 organizacijų. Pratybų metu pirmą kartą išbandytas virtualus kibernetinio saugumo pratybų poligonas bei naujas „GoPhish“ įrankis, leidžiantis pratybose dalyvaujančioms institucijoms išbandyti personalo supratimo apie „phishing“ atakas ir budrumo lygį.

Lapkritį Krašto apsaugos ministerija, kartu su Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios Čekijos ir Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros (angl. ENISA) atstovais, suorganizavo kasmetines krizių valdymo pratybas „BlueOLEX 2022“, kuriose dalyvavo atstovai iš net 23 ES valstybių narių bei Europos Komisijos ir ES kibernetinio saugumo agentūros atstovai. 2021-2022 m. Lietuva dalyvavo JAV kuruojamoje „Išpirkos reikalaujančių atakų iniciatyvoje“ (angl. Counter Ransomware Iniciative), kurios tikslas –apjungti 36 šalių pastangas kovojant prieš Rusijos ir kitų šalių organizuojamas „Ransowmare“ atakas, griauti nusikalstamų grupuočių, tinklus ir infrastruktūrą ir galimybes pasipelnyti.

Be viso to šiemet buvo pasiektas pilnas ES projekto, kuriam vadovauja Lietuva – kibernetinių operacinių pajėgų – pajėgumas. Taip pat pradėta rengti Kibernetinio saugumo plėtros programa, kuri apims šias sritis: Kibernetinio saugumo pajėgumų stiprinimas, nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo galimybių tobulinimas, švietimas ir edukacija kibernetinio saugumo srityje, viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės kibernetinio saugumo srityje plėtra.

Visuotinės gynybos principo realizavimas

Šiemet priimta Piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija sistemiškai sprendžia piliečių rengimo gynybai klausimus. Tai nėra vien ginkluotas rengimas. Ukraina aiškiai rodo – valia priešintis yra bazinis valstybės išlikimo šaltinis. Strategija sujungia visus pasirengimo pilietiniam pasipriešinimui elementus: valią, atsparumą, ginkluotą rengimą ir neginkluotus įgūdžius. Krašto apsaugos ministerija kartu su kitomis institucijomis parengė ir strategijos įgyvenimo plano projektą, kuriame didelis vaidmuo tenka švietimo sistemai, nevyriausybiniam sektoriui.

Buvo toliau tęsiama praktinė veikla – mokymai, kursai, darbas su vaikais ir jaunimu. Bendradarbiaujant su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Lietuvos šaulių sąjunga 2022 metais pradėtas Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas moksleiviams, kurį per artimiausius dvejus metus planuojama išplėsti į visas mokyklas. Tai geras pavyzdys, kad turint noro ir iniciatyvos, galima greitai realizuoti naujas idėjas.

Didelis dėmesys skirtas Lietuvos šaulių sąjungos stiprinimui. Lyginant su praėjusiais metais, šiemet LŠS finansavimas buvo patrigubintas ir pasiekė 7 mln. eurų, už juos buvo perkami ginklai, ekipuotė ir įranga tai bus tęsiama ir kitąmet. 2023 metais LŠS bus skiriamas 10,8 mln. eurų finansavimas.

2022 metais priimtas naujos redakcijos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymas atspindi valstybės institucijų siekį plačiau išnaudoti LŠS potencialą, tačiau tikimės, kad LŠS per daug „nenutols“ nuo savo esminių užduočių – pasirengimo ginkluotai gynybai ir neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui bei dar aktyviau įsitrauks į pilietiškumo ugdymo procesus.

Patrauklesnės tarnybos sąlygos

Priėmimo į profesinę karo tarnybą tendencijos yra geros, šiuo metu profesinės karo tarnybos karių skaičius siekia 11 500. Įgyvendinant personalo politiką esminis tikslas yra ne tik pritraukti kuo daugiau naujo personalo, bet ir jį išlaikyti tarnyboje. Kariuomenės personalo sistema neegzistuoja vakuume – ją veikia demografinės, ekonominės, darbo rinkos tendencijos. Turime prie to nuolat prisitaikyti. Kitas dalykas – operatyviai reaguoti į pačių karių keliamas problemas ir jas spręsti.

Per pastaruosius dvejus metus pavyko sukurti visapusišką motyvacinį paketą, kuris didina tarnybos patrauklumą ir konkurencingumą. Jis apima tarnybinio atlyginimo, priedų, kompensacijų, išmokų ir priemokų didinimą. Nuo 2024 metų atlyginimai augs dar labiau, o numatyta ir nauja išmoka už tarnybos laiką, naujas priedas kariams savanoriams ir aktyviojo rezervo kariams už tarnybą kareivinių režimu, išmokų buitinėms išlaidoms didinimas.

Dabartinis karo prievolės modelis yra pasiteisinęs, tačiau dėl esamos demografinės situacijos jį teks tobulinti. Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba veikia kaip personalo pritraukimo į profesinę karo tarnybą būdas – apie 24 proc. šauktinių lieka profesinėje tarnyboje. Baigusieji privalomąją karo tarnybą yra ir pagrindinis aktyviojo rezervo formavimo šaltinis. Per 2021-2022 m. aktyviojo rezervo karių skaičius išaugo apie 4 tūkst. karių (nuo 22 iki 26 tūkst.).

Svarbu ne tik tai, kad karo prievolės modelis atlieptų kariuomenės poreikius, bet ir atitiktų šiandieninius visuomenės lūkesčius. Absoliuti dauguma jaunuolių tarnybą atlieka savo noru. Todėl šiuo metu priimtas politinis sprendimas nuosekliai didinti šauktinių skaičius nuo 3 800 iki 4 400. Tai leidžia artėti prie visuotinio vaikinų šaukimo.

Efektyvesnis krašto apsaugos sistemos planavimas ir valdymas

Krūvis ir iššūkiai krašto apsaugos sistemos planavimo, įsigijimų, infrastruktūros sritims dėl augančio gynybos finansavimo buvo išties dideli. Tokių veiklos apimčių šiose srityse dar nebuvo – jos yra išaugusios keliasdešimt kartų. Kad sprendimai būtų priimami ir įgyvendinami greitai ir kokybiškai, ypač daug dėmesio skirta procesų stebėsenai ir kontrolei, išankstiniam problemų identifikavimui ir sprendimui. Ministerijoje sukurtas korupcijos prevencijos skyrius, kuris turi prižiūrėti procesus, kad nesusidarytų prielaidų krašto apsaugai žalą darančiai veiklai.

Gynybos planavime sustiprintas karinis patarimas ir deleguota didesnė atsakomybė kariuomenei dėl materialinės bazės, smulkios ginkluotės įsigijimų bei einamojo remonto poreikių.

Įsigijimų procese toliau siekėme stiprinti Gynybos resursų agentūros pajėgumus ir kompetencijas, kuo labiau supaprastinti, standartizuoti procesus. Tai padėjo sumažinti neįvykusių pirkimų apimtis, efektyviau naudoti turimus resursus. 2022 metų pabaigoje GRA pripažinta viena efektyviausių viešųjų pirkimų vykdytojų. Geroji praktika taikoma ir infrastruktūros plėtroje. Toliau stiprėjo 2020 m. pradėjusi veikti Infrastruktūros valdymo agentūra, atsakinga už infrastruktūros projektų ir procesų valdymą.

Visi pokyčiai leido priimti karine ekspertize grįstus sprendimus ir užtikrinti mūsų pagrindinio „kliento“ – kariuomenės – poreikių operatyvų tenkinimą.

 

Atgal