VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

POLITIKA

2023.04.27. Kaip atstatysime Ukrainą?

Česlovas Iškauskas

 

Karas visuomet yra ir nelaimė, ir tragedija. Bet teisūs yra ir tie, kurie teigia, kad kai kas iš karo turi naudos, o kiti netgi tvirtina, kad karas – pažangos variklis. Bet kodėl diktatoriai ir jų nusikalstami režimai griebiasi agresijos, jeigu žino, į ką ji gali išvirsti – į liūdną savo pačių baigtį, į nesuskaičiuojamas netektis? Saliamoniško atsakymo į šį klausimą dar neteko girdėti…

Mes taip pat jo nepateiksime. Tik pabrėšime, kad Rusijos karas prieš Ukrainą reiškia tragediją abiem šalims. Ir nors Maskvos propagandistai tvirtina, kad Rusijos ekonomika per karą ir jai taikomas sankcijas netgi suklestėjo, Kremliaus kontroliuojamame internete vis išlenda pranešimų, kad ne viskas taip puiku. Štai Rusijos centrinio banko vadovai negali nuslėpti, kad per keletą šių metų mėnesių rublio vertė kitų pasaulio valiutų atžvilgiu nukrito net 20 procentų. Bandymai užfiksuoti Rusijos piniginį vienetą 85-ių rublių už JAV dolerį lygyje įmanomi tik tuomet, jei OPEK+ milijonu barelių per parą sumažins naftos gavybą, o šiaip Brent rūšies naftos barelis šiemet kainuos 90 – 100 dolerių su sąlyga, kad Vakaruose nebus ekonomikos recesijos. Interneto ekonominių naujienų agentūra „Praim“ šaiposi, patardama Rusijos centriniam bankui priversti smagiau suktis rublio spausdinimo stakles…

O mes sakytume: taip agresoriui ir reikia! Bet nuo jo dar labiau kenčia Ukraina. Pakraupę stebime, kaip rusų kariauna griauna ištisus miestus, infrastruktūrą, naikina žmones ir pagrindinius jų pragyvenimo šaltinius. Dažnai pagalvojame, kaip ši šalis ramiai gyveno ir klestėjo iki karo pradžios, t.y. iki 2014-ųjų. Kas dabar ukrainiečius įkvėps atstatyti jų šalį? Kokia neišmatuojama pagalba jiems reikalinga?

Londono “The Economist” apžvalgininkas Edwardas Lucasas dar kovą prognozavo, kad Ukrainos atstatymui prireiks trilijono dolerių, o laiko požiūriu – kone 100 metų. Gi Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškęs, kad Ukrainos atstatymas yra „keleto kartų užduotis“. Kitaip sakant, jei karta tęsiasi 70-80 metų, tai įsivaizduokime, kiek pasaulis užtruks sugražinti šią šalį į prieškarinę būklę… Karinė parama ukrainiečiams kainavo palyginti nedaug: kaip rašo “Financial Times”, JAV Ukrainai išleido vos 0,21 proc. savo BVP, tai yra, mažiau nei vidutiniškai per metus išleisdavo nesėkmingam dalyvavimui Afganistane. Palyginimui: per pirmąjį Persijos įlankos karą 1991 metais Vokietija pasiūlė tris kartus daugiau, kad padėtų sąjungininkams išvaryti Saddamo Husseino okupantus irakiečius iš tolimo Kuveito, nei dabar padeda Ukrainai.

Išlaidos Ukrainos atstatymui prognozuojamos labai įvairios. Antai, kovo pabaigoje Pasaulio bankas paskelbė, jog reikės 411 mlrd. dolerių (381 mlrd. eurų), o vien tik šiemet – 14 mlrd. dolerių. Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis įvardijo kitą sumą: jo šalies atstatymas turėtų atsieiti 750 mlrd. dolerių (717,4 mlrd. eurų). Beje, 2023 m. sausio 26 d. Europos Sąjungoje pradėjo veikti tarpžinybinė paramos teikėjų koordinavimo platforma, skirta Ukrainos pertvarkymo, atkūrimo ir rekonstrukcijos procesui remti. Platforma sudaro sąlygas glaudžiai koordinuoti tarptautinių paramos teikėjų ir finansinių organizacijų veiklą.

Kaip ir teikdama diplomatinę bei karinę paramą, Lietuva nenusišalina nuo Ukrainos atstatymo. Šių metų kovą Statybos sektoriaus vystymo agentūrai (SSVA) Vyriausybė suteikė įgaliojimus imtis lyderystės padedant atstatyti karo nuniokotą Ukrainos infrastruktūrą bei statinius. Bet kartu pripažįstama, kad Lietuvoje nėra subjektų, kurie įgyvendintų valstybės statybos sektoriaus pažangos ir plėtros skatinimo politiką, o tai stabdo svarbių iniciatyvų įgyvendinimą. Kol kas SSVA inicijuoja tik diskusijas, kaip šis atstatymas turi vykti, nors jau pernai rudenį buvo pranešta, jog šalys sponsorės pasidalino Ukrainos rekonstrukcijos darbų sritimis. Ar vėl neįklimpsime į bevaisius pasišnekėjimus ir tarpžinybines diskusijas? Ar visas paramos veiksmas nebus paliktas eilinių gyventojų iniciatyvai, kuri pasiteisino, pavyzdžiui, per keletą dienų surinkus milijonus Bairaktarui? Štai ir dabar portale Ukraina.vilnius.lt raginama padėti Ukrainai, renkant…stiklo lakštus langams. Ir tempia žmogelis stiklo atliekas iš savo sodo namelio, sodybos, kaimyno, kad tik ukrainiečio būste būtų šilčiau… Ar tai solidi valstybinė pagalba? Ar Vyriausybė negali tarti svaresnio žodžio, bent informuoti visuomenę apie esamą ir būsimą dalyvavimą Ukrainos atstatyme? Juk pergalė ne už kalnų…

 

Atgal