POLITIKA
2023.10.17. Viešas laiškas politikams (ypač dešiniesiems, jeigu tokių liko), kurie dar pajėgūs girdėti
Vidmantas Martikonis
Buvęs Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys
Kas jau kas, bet lietuvių tauta labai gerai žino ir atsimena, kas yra nacionalizacija, kolektyvizacija ir išbuožinimas. Ką reiškia būti ištremtam ir iškentus didžiausius vargus svetimame šaltyje, po ilgų metų grįžti į savo namus, kurie nebe tavo. Ten įsikūrusi kolchozo raštinė ar gyvena načalniko šeima. Miškuose ilgai gynėme, tai kas žmonėms svarbiausia – savo nuosavybę ir laisvę. Tai yra pačios skaudžiausios išgyventos patirtys, kurios mums, kaip tautai, ilgiems metams įaugo į kraują, užsikodavo genuose. Todėl nenuostabu, kad pas mus nuosavybės jausmas yra giliausias visoje Europoje. Nuosavo turto vienam žmogui tenka daugiausiai iš visų Europos tautų.
Bėgome nuo to bolševizmo kiek galėdami, nesidairydami ir neatsisukdami. Išoriniai rūbai ir iškabos bei fasadai pasikeitė šviesmečiais, bet deja, kai kurių šiandienos politikų smegenys pajudėjo tik sraigės žingsniu.
Išbuožinimas ir bolševizmo dvasia į Lietuvą vėl prasiveržė per mūsų valdžios sprendimus.
LR Seimas po svarstymo pritarė Vyriausybės pasiūlytam naujam Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymui. Reiškia, liko vienas žingsnis, ir šiandieninėje Lietuvoje vėl suplazdės raudonos vėliavytės.
Svarbiausias motyvas, kuris nurodomas siekiant apmokestinti žmonių NT, yra pasakymas, kad taip daryti liepia ES. Štai Finansų ministrė nuolat viešai kartoja, kad Europos Komisija balandžio mėn. pabaigoje Lietuvai skirtus 26 mln. eurų RRF lėšų sulaikė dėl dviejų nepasiektų rodiklių – neišplėstos aplinkosaugos ir NT mokesčių bazės bei galiojančių kai kurių mokesčių lengvatų.
Koks dokumentas tai liepia daryti? Kas matė šį dokumentą? Parodykite visiems. Kokia čia direktyva, koks paragrafas? Privalote apie tai informuoti visuomenę. O gal egzistuoja kokie slapti susitarimų protokolai, apie kuriuos žmonės nieko nežino?
Jeigu remiatės ekonomikos atgaivinimo planu, pagal kurį Lietuva įsipareigojo įvesti papildomus mokesčius, kurie mažiausiai daro žalos ekonomikai, tai yra daugybė kitų mokestinių priemonių. Kita vertus, taip, NT mokestis fiziniams asmenims, stambiajam verslui žalos nedaro, bet gali sužlugdyti daugelį namų ūkių, padaryti nepataisomos žalos nuosavybę turintiems žmonėms. Naujasis NT mokestis gal ir „mažiausiai žalingas“ ekonomikai, bet žiauriausias žmonėms. Valdžia bando eiti lengviausiu keliu, galvodama, kad Lietuvos žmonės užguiti, įgąsdinti ir nemoka pastovėti už save.
Pagaliau, ką tai reiškia? Norėdami neprarasti ES eurų, pradėsime iš savo žmonių atiminėti butus ir namus? Gal tada geriau palikime tuos europinius pinigus, bet išsaugokime savo piliečių nuosavybę bei apginkime visaip trypiamą LR Konstitucijos principą, kad privati nuosavybė yra neliečiama.
Naujasis NT įstatymas, kurį ruošiasi valdžia įvesti, numato, kad kiekvienas žmogaus nekilnojamas turtas bus apmokestinamas metiniu mokesčiu nuo 0,05 iki 4 proc. turto vertės. Kaip pastebėjo advokatas D. Vanhara, tarifas skiriasi net 80 kartų. Yra sunku suvokti mokestį, kurio žemutinė ir viršutinė riba skirtųsi 80 kartų. Žmones bandoma raminti ir viešai sakoma, kad didžiausių tarifų valdžia tikrai netaikys. Netikiu. Ir nereikia apgaudinėti žmonių bei laikyti juos naiviais. Jeigu nesiruošiate taikyti, tai kam įrašote į įstatymą? Išbraukite ir įrašykite tokį tarifą, kurį ruošiatės taikyti.
Dėl konkretaus tarifo taikymo paliekama nuspręsti pačioms savivaldybėms. Jeigu savivaldybės galės spręsti kokį konkretų tarifą įvesti savo teritorijoje, tai prie ko čia ES ir jos neva reikalavimai įsivesti NT mokestį?
Įstatymas nėra šventas raštas, kurį kas nori, taip skaito ir supranta. Įstatymas veikia konkrečius žmones, įtakoja jų gyvenimus ir likimus. Žmonės visą gyvenimą dirbo, mokėjo mokesčius, taupė tam, kad galėtų įsigyti savo būstą. Kai kam gal pavyko ir antrą butą nupirkti, tam, kad iš nuomos pajamų galėtų prisidurti prie kuklios pensijos senatvėje. Pagaliau, kad galėtų juodai dienai atėjus, jį parduoti. Tai yra asmeninė žmonių investicija į savo, galbūt savo vaikų ateitį. Savotiška viso gyvenimo prasmė. Daug metų buvo sakoma, rūpinkitės savo ateitimi patys, žmonės tai ir darė. Dabar ateina valdžia ir sako – atiduok. Kaip kitaip traktuoti tokį valdžios elgesį, kada per 25 metus žmogus mokėdamas po 4 proc. sumokės valdžiai antra tiek, kiek kainuoja jo būstas?
Valdžios atstovai senjorui sako, jokių problemų, jeigu neturi tiek pinigų, tai nemokėk. Bet, kai mirsi, tai tavo skolą vaikai ar kiti paveldėtojai turės apmokėti. Cinizmo viršūnė. Žmonės iš paskutiniųjų nusipirko savo butą, kad saugiau jaustųsi senatvėje, kad gal galės vaikams padėti, kad niekam nebūtų skolingi ir netarnautų. Ir staiga naujas NT įstatymas juos pasiunčia į kapines su skolų kupra. Kaip senukus žiemą su rogėmis į mišką numirti išveža.
Ne ką lengvesnė yra ir jaunų šeimų situacija. Būsto paskolos palūkanos su dabar užaugusiu Euribor sukasi apie 6 proc. Jaunos šeimos, paėmusios paskolas iš bankų, jau dabar suka galvas, kaip išsimokėti paskolas su didžiausiomis palūkanomis. Valdžia ruošiasi uždėti dar 4 proc. NT mokesčio. Per metus komerciniams bankams ir valstybei jau susidarys mokėti apie 10 proc. nuo būsto vertės sumą. Reiškia per 10 metų bus sumokama visa buto vertė. Kas iš jaunų šeimų galės pakelti tokią išaugusią mokesčių naštą? Tada teks nuosavus būstus palikti ir glaustis socialiniuose būstuose, valdiškuose bendrabučiuose. Visi suvaromi į kibucas, be savo nuosavybės. Kodėl? Ir kas norės tokioje nestabilioje situacijoje kurti šeimas bei auginti vaikus?
Ar kažkam dar iš valdžios rūpi žmonių psichologinė būklė? Ar kažkas vertina ir supranta, kad priėmus tokius įstatymus, žmonėms netikrumo bei nesaugumo jausmas tik padidės. Apie kokį dar saugumą kalbame nuo išorinių grėsmių, jeigu pati valdžia savo sprendimais žmonių gyvenimus daro nesaugiais.
Naujajame NT mokesčio įstatyme nėra išskirta aiškių kriterijų, pagal kuriuos mokesčio tarifo taikymas būtų diferencijuojamas. Tai reiškia, kad viskas priklausys nuo valdžios valios ir užgaidų.
Pavyzdžiui, valdžia gali užsimanyti užkelti maksimalų tarifą tiems, kas nuomoja antrą savo būstą. Iš esmės tai sunaikintų būstų nuomos verslą ir atimtų iš žmonių bet kokias pajamas. Nuomodamas būstą, žmogus per metus negauna pajamų daugiau negu 5 proc. nuo nuomojamo objekto vertės. Pirmiausiai, ne ištisus metus būstas būna išnuomotas, dar reikia sumokėti 15 proc. pajamų mokestį, o kur dar eksploatacinės išlaidos, remontai. Apmokestinus tokį žmogaus turtą NT mokesčiu reikš, kad žmogus turės daugiau sumokėti, negu kad gauna.
Gal su tokiais NT mokesčiais norima žmones suvaryti į pensijinius fondus, nes iš jų atimama alternatyva patiems pasirūpinti saugesne senatve? Vietoje kaupimo pensijų fonde, dažnas nusipirko butą ar du ir tokiu būdu prisiduria prie senatvės išmokos. Kodėl norima vėl visus suvaryti į didžiųjų pensijinių fondų, valdomų tų pačių bankų, glėbį? Kurie dažnai dirba nuostolingai. Kuriuose kiti valdo tavo atneštus pinigus ir nuo tavęs niekas nepriklauso. Nėra jokių garantijų, kad kaupdamas ten, tu galėsi išsiimti pinigus kada nori ar turėti naudos senatvėje. Kodėl naikiname žmonių nuosavybės jausmą? Kodėl atimame galimybę žmogui pačiam rūpintis savo gyvenimu?
Paradoksas yra ir tai, kad Lietuvoje yra mokami du NT mokesčiai. Vienas už būstą, o kitas už žemę, ant kurios yra būstas. Žemės mokestis, kurį moka žmonės, siekia nuo 0,01 iki 4 proc. sklypo vertės. Įvedus NT mokestį ir pritaikius maksimalius tarifus, žmonės mokėtų už vieną visą NT objektą apie 8 proc. nuo objekto vertės. Tai yra beprotiškai didžiulis turto apmokestinimas. O tokių mokesčių administravimas irgi yra painus ir brangiai kainuoja. Todėl reikėtų žemės sklypą ir pastatą, ant kurios jis stovi, vertinti kaip vieną bendrą NT objektą. Aiškumo būtų kur kas daugiau.
Kalbant apie naujo NT mokesčio administravimą, tai siūloma eiti pačiu sudėtingiausiu biurokratiniu keliu. Nustatomos medianos, koeficientai ir kiti mokesčių mokėtojams sunkiai suvokiami dalykai. Jau dabar aišku, kad kuo sudėtingesnė mokesčių skaičiavimo metodika ir administravimas, tuo daugiau erdvės atsiranda įvairioms landoms, machinacijoms ir valdininkų piktnaudžiavimams.
Kodėl politikai priima tokius žmones žalojančius sprendimus? Gal čia vyksta koks lėtas socialistinis perversmas, norint viską iš visų atimti? Nemanau. Viskas kur kas parasčiau.
Pirmiausiai, tokius sprendimus lemia nesupratimas, gyvenimiškos išminties ir patirties stoka. Daugelis šiandieninės valdžios atstovų nėra dirbę normalaus darbo, kur tavo atlyginimas priklauso nuo darbo rezultatų. Jie atlyginimus pripratę gauti iš biudžeto. Jie galvoja, kad pinigai savaime auga ant medžių ir bet kada gali jų pasiskinti. Gyvena iliuzijų pasaulyje arba savo susikurtuose socialiniuose burbuluose, kurie labai skiriasi nuo realaus gyvenimo.
Kitas dalykas, kad visos partijos suvienodėjo, nebeturi vertybinių ir ideologinių orientyrų. Neliko jokios idėjų kovos. Gal visoje toje beveidėje masėje galėčiau išskirti LVŽS. Jie bent turi vieną nuoseklią idėją ir ją atstovauja – lietuviškumo puoselėjimas bei kova prieš žalingus žmonių įpročius.
Kai nebelieka ideologinio stuburo, nieko nėra keista, kad save dešiniaisiais ar liberalais vadinančios partijos, kurios dabar ir yra valdžioje, su nedidelėmis išimtimis balsuoja už socialistinius įstatymus, kurie kėsinasi į žmonių nuosavybę. Būtent, vadinamųjų dešiniųjų rankomis ir vyksta lietuvių tautos išbuožinimas. Vardan ES, vardan didesnių valdiškų pinigų, vardan tuščio savęs susireikšminimo...
Ir dar. Mano pasiūlymas Lietuvos Universitetams, Aukštosioms mokykloms – kaip įmanoma greičiau pradėkite dėstyti valstybės bei viešųjų finansų valdymo programas. Nes dabar valdyti valstybės ateina visiškai nepasiruošę, atsitiktiniai žmonės.
Jeigu jau labai trūksta pinigų valstybės biudžete ir nemokame jų taupiai išleisti, tai yra kiti būdai, kaip padidinti pajamų surinkimą. Pavyzdžiui, įveskite vienkartinį NT mokestį, kuris būtų sumokamas perkant NT sandorio metu. Įstatyme aiškiai apibrėžkite kriterijus, kada mokamas NT mokestis, kai pavyzdžiui yra apleistas ir netvarkomas turtas.
Pagaliau atsakykite, kodėl Lietuvoje Sodros mokesčiu neapmokestinamos visos pajamos, o tik tos, kurios susijusios su darbo santykiais? Na pagaliau, siūlykite progresinius mokesčius, kad daugiau gaunantys pajamų, daugiau ir sumokėtų. O gal, tiesiog reikėtų pradėti nuo skaitmenizacijos ir viešojo sektoriaus pertvarkos?
Bet nebauskite žmonių už tai, kad jie sumokėjo mokesčius valstybei ir iš sutaupytų pajamų įsigijo NT. Nežlugdykite tų, kurie stengiasi iš paskutiniųjų patys pasirūpinti savo ir savo artimųjų ateitimi. Nenužudykite tos Lietuvos, kuri stengiasi turėti, o ne ta, kuri tik siekia gauti. Dar lieka viltis, kad Prezidentas išgirs ir supras – vetuos įstatymą, kuris apmokestina net ir vienintelį žmogaus būstą.
Atgal
.jpg)
