VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

POLITIKA

04 10. Kaip tu gyvensi, Lietuva?

Algirdas Pilvelis

 

Pardavusi žemę. Man žemė ir meilė – ta pati amžinybė. Jų vienos nuo kitos neįmanoma atplėšti. Kai regi neatsakingą elgesį, veiksmus, reikia kliautis  šimtmečių išmintimi.

Vienas dotnuvietis sumanė Latvijoje įsteigti  žemės supirkimo bendrovę. Kodėl būtent Latvijoje? Mat jis turi latviško kraujo: mama - latvė, tėvas - lietuvis. Ko jam pagailo? Gal žmona patarė įsigyti daug  žemės Rygos įlankoje? Tam reikia milijonų. Netoli Rygos dotnuvietis panoro  nusipirkti 30 ha žemės sklypą su trobesiais, sodu. Kreipėsi į Rygos merą, išdėstydamas  savo ketinimus. Praėjusių metų pabaigoje jis gavo raštišką atsakymą su siūlymu kreiptis į Didžiosios Britanijos pilietį, gyvenantį Londone. Per porą savaičių gavo atsakymą, jog jis ne spekuliantas ir žemės niekam neparduodąs už jokius pinigus. Jis Rygos įlankoje įsigijo kelis šimtus hektarų dirbamosios žemės.

Dotnuvietis rašė valstybės laikraščiui „Lietuvos Aidas“, jog du trečdaliai Latvijos  žemių jau išparduota užsieniečiams. 

Prieš porą metų rašiau keletą straipsnių, ragindamas neparduoti tėvynės žemės užsieniečiams. Ar tai buvo nuojauta, paremta įžvalga? Iš dalies taip, nes Lietuvoje prisisteigė įvairių bendrovių, supirkinėjančių dirbamąją žemę. Žinomas Lietuvos žurnalistas P.Šliužas apie tai dalijosi mintimis valstybės laikraštyje „Lietuvos Aidas“,  remdamasis faktais, jog Lietuva jau yra pardavusi užsieniečiams   maždaug milijoną hektarų dirbamosios žemės. Taigi  latvių problema dėl parduodamų žemių užsieniečiams laukia ir Lietuvos. Jau per artimiausius dvejus metus ji gali grėsmingai iškilti. Ką veiks  lietuviai, kai bus išparduotos Lietuvos žemės!? Garantuojamos darbo vietos? Kaip samdiniams (anais laikais bernams)? Bet juk užsieniečiai, supirkę žemes, joms apdirbti galės pasisamdyti pigesnių Azijos ar Afrikos darbininkų. O kur dėtis lietuviams, buvusiems žemės savininkams, jeigu jie ne persenę pensininkai? Negi milijonus gaus už parduotą gimtąją žemę. Jaunesniems žmonėms vienas kelias -  išvažiuoti iš Lietuvos.

Neteko girdėti, kad nors vienas Vilniaus krašte gyvenantis nutautėjęs lietuvis, save laikantis „tuteišiu“ ar lenku, ketintų parduoti bent 10 arų žemės. 22 metų lenkaitė Brigita sakė: „Jei turėčiau žemės, niekada jos neparduočiau. Nuosava žemė yra ir mano  vaikų, anūkų ateitis. Nesvarbu, kaip jie gyventų – geriau ar blogiau,  tačiau niekas nemirė badu, turėdamas savo žemės.“

Pilietinės demokratijos instituto vadovas Darius Kuolys rengia įvairias akcijas prie Prezidentūros, Vyriausybės ir Seimo, bet apie tai garsiai nekalba. Kodėl taip mulkinami lietuviai? Europos Sąjungos durys Lietuvai, Latvijai, Estijai atsivėrė 2004 m. gegužės 1 d. Referendumas dėl stojimo į ES buvo remiamas dar ir euro įvedimu 2007 m. sausio 1 d. Euro įvedimas atidėtas bent iki 2014 m. sausio 1 d. (taip žada Europos Sąjungos lyderiai). Bet neatidėliojant būtinai reikalingas referendumas žemės pardavimo užsieniečiams klausimu!!! ES pratęsė 7 metams  euro įvedimą Lietuvoje, dėl to stipriai nukentėjo Lietuvos ekonomika, nuostoliai skaičiuojami  milijardais. Atidėjus 7 metams (iki 2021 m. sausio 1 d.) žemės pardavimą užsieniečiams, stabilizuotųsi žemės kaina Europoje ir pasaulyje. Dirbamosios žemės hektaras Olandijoje kainuoja nuo 17 iki 25 tūkst. eurų. Už Lazdijų rajone, netoli Dusios ežero, ariamosios žemės 1 h paprašius pusketvirto karto pigiau negu Olandijoje, įkyrūs interesantai, norintys pirkti žemės, šaukte šaukė, jog tegali sumokėti tik po 2000 litų už 1 hektarą. Aiškino, jog dabar Lietuvoje tokia ariamosios žemės kaina ir kne pardavėjas nustato kainą, o pirkėjas.  Kaina esanti tokia, nes tokia rinka, ir Lietuvoje žemės kaina niekada neprilygs Vakarų valstybėse perkamos žemės kainai.

Olandijoje, Danijoje, Belgijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje žemės beveik niekas neparduoda. Ten žemė paveldima. Šveicarijoje visa žemė yra valstybės žinioje ir  vargu ar kada nors bus pakeistas toks seniai galiojantis įstatymas.

Panaši situacija Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje. Ne tik žemė neparduodama, bet ir neniokojami miškai, ežerai, neaptveriami tvoromis – „čia privati valda“. Kelius stengiamasi atnaujinti, bet neplatinti, netiesti naujų, nes taip mažėja dirbamos žemės plotai.

Ne kartą rašiau, kad 2004 metais, viešėdamas Izraelyje, susipažinau su Izraelio žemės ūkio bendrovių, kurias iš dalies remia valstybė, vadovais. Tada tuometinis Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Natanjahupriėmė mus, 12 žurnalistų, savo kabinete, pasakojo, kad jis save laiko „litvaku iš Panevėžio“, moka kalbėti  lietuviškai. Prieš metus mirė B.Natanjahu tėvas, atšventęs 103 metų sukaktį. B.Natanjahu indėlis į Izraelio ekonomiką didžiulis. Dabartinis Izraelio ministras pirmininkas, nors iš Izraelyje gyvenančių vietinių gyventojų palestiniečių patiria spaudimą (jų gyvena gerokai daugiau nei milijonas), kad palestiniečiams būtų leista įsigyti savo buvusias žemes, kurias iš jų  supirko žydai. Tačiau toks įstatymas, kaip patys žydai sako, yra neteisingas. Žydas, nusipirkęs žemės, jos niekada niekam neparduos? Panašus atsakymas atėjo dotnuviečiui iš Anglijos: londonietis žemę pirko sau, o ne spekuliacijoms ir niekada jos neparduos. Sužinojau, kad tas Londono gyventojas, įsigijęs Rygos įlankoje žemės, yra škotas. Žemės Didžiojoje Britanijoje trūksta. Jį sužavėjo  Baltijos jūra, šio krašto žmonės, taip pat ir rusai, kurių Latvijoje gyvena didesnis procentas negu Lietuvoje.  Tai itin pamokantis pavyzdys, kaip reikia elgtis su paveldėta žeme.

Kaip tu gyvensi, Lietuva, be žemės?! Be savo protėvių, gimtosios žemės?! Ką turėsi parduosi, kai paskutinį žemės lopinėlį valdys svetimi? Kiek galima „kalti“ lietuvio galvon, kodėl jis negerbia savo tėvų, protėvių krauju ir prakaitu aplaistytos žemės motinos, žemės maitintojos?

Lietuvos valdžia, užuot rodžiusi išmintį, dorumą, patriotizmą ir taisiusi savo klaidas, dažnai tylomis pratempia, prakiša aiškiai valstybei žalingus įstatymus, nutarimus, elgiasi lyg būtų kažkokie užkariautojai. Prabėgus kuriam laikui pačius Lietuvos valdininkus tie naujieji žemės savininkai užsieniečiai išvarys iš valdžios šėko pjauti.

Kaip gali būti tauta prievarta verčiama pardavinėti savo teritoriją, savo tėvynę?!

Valstybės laikraštis „Lietuvos Aidas“ stovi ir stovės mulkinamas tautos pusėje ir ragina burtis visus kovojant dėl gyvybinių interesų savo šalyje ir neatidėliojant.

Kviečiame tautiečius rašyti mūsų laikraščiui šiuo strateginiu dabarčiai ir ateičiai be galo svarbiu klausimu. Mielai spausdinsime kiekvieną Jūsų straipsnį bei laišką. Nėra laiko ilgiau delsti!!!

 

Atgal