Religija
04.09. Vienintelių Lietuvos ir Ukrainos šventųjų atminties pagerbimas ir įamžinimas
Dr. Aldona Vasiliauskienė
Lietuvos ir Ukrainos šventųjų vardai įamžinti miestų, draugijų, brolijų, ordinų, šventovių – bažnyčių, mokymo įstaigų pavadinimuose,meno paminkluose (nutapyta portretų, paveikslų, ikonų, sukurta vitražų, pastatyta skulptūrų, paminklų, paminklinių lentų), įvairiuose kūriniuose (mokslo darbuose, populiariuose straipsniuose, poezijoje, muzikiniuose kūriniuose, sukurta spektaklių, vaizduojančių šventųjų gyvenimą).
Šventųjų pagerbimui aukojamos iškilmingos šv. Mišios, jų vardo garsinimui organizuojamos akademijos, konferencijos, simpoziumai, seminarai, konkursai, skaitomos paskaitos – taip plečiamos žinios apie vienintelį Lietuvos šventąjį Kazimierą ir vienintelį Ukrainos šventąjį – Juozapatą.
Chronologine seka pateiksime keletą pavyzdžių, kurie anaiptol neišsemia visų minimų šventųjų vardų įamžinimo būdų ir formų.
Šv. Kazimieras.
Antverpeno (Belgija) miesto centre Dievo Motinos koplyčioje XVII amž. pabaigoje buvo įsteigta Šv. Kazimiero brolija;
1729 m. Lietuvos vienuoliai bernardinai, sudarydami savo savarankišką, atskirą nuo Lenkijos, provinciją pavadino ją Šv. Kazimiero vardu.
Miestas ir savivaldybė šiaurės Venesueloje pavadintas San Casimiro de Gviripa – vienintelė vietovė pasaulyje turinti mūsų šventojo vardą. Čia yra ir Šv. Kazimiero bažnyčia. San Casimiro miestas įkurtas 1783 m. Ispanijos kolonijų miestai dažnai buvo pavadinami šventųjų vardais. Miesto šventė – kazimierinės švenčiama kovo 4-ąją. 2008 m. lapkričio 21 dieną Vilniuje iškilmingai buvo perduota Šv. Kazimiero ordino (Didysis Magistras Edvardas Jonas Eismontas) dovana Šv. Kazimiero (San Casimiro) miestui Venesueloje. Tai skulptoriaus Petro Henriko Garškos sukurtas karalaičio Kazimiero bareljefas.
Išeivijoje (Amerikoje) s. Marijos (Kazimieros Kaupaitės, 1880 01 06–1940 04 17) LSSC 1907 m. įsteigta vienuolija (prie jos įsteigimo daug prisidėjo kun. Antanas Staniukynas, 1865 05 04–1889 06 15–1918 12 15) vadinasi „Šv. Kazimiero seserų kongregacija“;
Vienuoliai marijonai 1930 m. Šiaurės Amerikoj, įkurdami savo provinciją, pavadino ją Šv. Kazimiero vardu.
1945 m. pabaigoje Romoje įsteigta ir pradėjo veikti Šv. Kazimiero kolegija (oficialiai paskelbta tik 1948 m. gruodžio 1 d. Jo Šventenybės Pijaus XII Šv. studijų kongregacijos dekretu), vėliau pavadinta Popiežiškaja Lietuvių Šv. Kazimiero kolegija.
Lietuvoje, atkūrus nepriklausomybę Šv. Kazimiero vardu pavadintos dvi mokyklos: Kauno Šv. Kazimiero progimnazija ir Vilniaus rajono Medininkų Šv. Kazimiero gimnazija. Alvite įkurti Nevalstybiniai Šv. Kazimiero vaikų globos namai, Los Angeles (Šv. Kazimiero parapijoje) veikia Šv. Kazimiero lituanistinė mokykla
1946 m. Italijoje, Romoje įkurtas Šv. Kazimiero ordinas.Iniciatorius – Didysis kunigaikštis, Gediminaitis Galicinas, kuris, atvykęs į pilį pas Dominiką Pellegrini, išreiškė pageidavimą įkurti Šv. Kazimiero ordiną. D. Pellegrini, ne tik įkūrė ordiną, bet jo iniciatyva buvo pastatytas ir Šv. Kazimiero paminklas.
Pasaulietinis Šv. Kazimiero ordinas Lietuvoje įkurtas 1999 m. balandžio 28 d. Jo nariai – kilmingųjų giminių palikuonių, kuriems vadovavo visuomenės ir kultūros veikėjas, Edvardas Jonas Eismontas A. Venckus (1950 06 24–2013 02 15). E. J. Eismontas inicijavęs ordino įkūrimą, buvo išrinktas ordino magistru. Ordinas pavadintas Šv. Kazimiero vardu, siekiant pagerbti Gediminaičių dinastijos karalaitį Kazimierą ir kilnius jo idealus.
Šiuo metu Šv. Kazimiero ordino Didysis magistras – Dominiko Pellegrini sūnus Filipo Pellegrini.
Arkivyskupo metropolito Juozapo Skvirecko (1873 09 18–1899 06 24–1919 07 13–1959 12 03) prašymu 1948 m. birželio 11 d. Šventasis Tėvas Pijus XII šv. Kazimierą paskyrė ypatingu Lietuvos jaunimo globėju. Ši bulė dabar kabo Vilniaus arkikatedros Šv. Kazimiero koplyčios kairėje pusėje netoli altoriaus, kuriame yra Šv. Kazimiero palaikai.
Per vienuolius šv. Kazimiero kultas pasklido po visą pasaulį. Savo globėju jį laiko Neapolio miestas, Maltos ordino riteriai, kovoję su musulmonais turkais Viduržemio jūroje. 1989 m. dalis šventojo relikvijų perduota Maltos ordinui (joanitams), pasirinkusiems šv. Kazimierą savo šventuoju.
Šventojo Kazimiero vardas įamžintas Lietuvos bažnyčiose – jų 15-ka.
JAV lietuviai ir lenkai išeiviai turi virš 50 šv. Kazimiero bažnyčių.
Lietuvoje yra dvi arkivyskupijos Vilniaus ir Kauno; 7 vyskupijos: Kaišiadorių, Panevėžio Vilniaus; Kauno, Šiaulių, Telšių ir Vilkaviškio. 54 dekanatai jungia 705 parapijas. Be to yra 288 neparapijinės bažnyčios bei koplyčios. Iš beveik 1000 šventovių 15 pavadintos Šv. Kazimiero vardu.
Žinomos daug darbų nuveikusios Šv. Kazimiero draugijos:
Slapta Žemaičių kunigų seminarijos Kaune klierikų draugija (1889 m., tikslas – ruošti lietuviškus religinius tekstus ir juos leisti, veikė kelis metus).
Šv. Kazimiero draugija Kaune (1905). Tikslas – lietuviškų, religinio turinio knygų leidyba. Išaugo į leidyklą turinčią savo spaustuvę „Šviesa“, keletą knygynų. Per 35 veiklos metus išleido 740 įvairių knygų.
„Lietuvių Šv. Kazimiero draugija“ (1925) – Vilniuje veikusi susipratusių lietuvių organizacija. Tikslas – rūpintis lietuvių jaunimo tautišku ir katalikišku auklėjimu, teikti jam švietimo, dorovės, sveikatos bei socialinės paramos. Nepaisant lenkų trukdžių – atlikta daug svarbių darbų.
Savo giesmėmis garsėja Vilniaus Šv. Kazimiero grigališkojo choralo studija
Šv. Kazimiero atvaizdai panaudoti kuriant miestų herbus.
Šv. Kazimiero skulptūrėlės ir didelės skulptūros puošia bažnyčias bei šventorius. Šv. Kazimierui skirti Rūpintojėliai. Jo asmenybė atsispindi liaudies menininkų darbuose. Beveik visur jis vaizduojamas su kryžiumi ir trižiede lelija.
Knygos.
ventojo Kazimiero asmenybė domino ir tebedomina istorikus, literatus, poetus ir kitus menininkus. Parašyta nemažai knygų, parengti iš išleisti istoriniai šaltiniai. Jie įvardyti istoriografinėje dalyje. Čia pakartosime ir paminėsime 2010 m. išspausdintą vyskupo Kazimiero Paltaroko parašytą (darbas baigtas rašyti 1954 m.) ir tik, minint autoriaus 135-ąsias gimimo metines Apaštališkojo protonotaro kan. Broniaus Antanaičio (1925 02 19–1948 10 31–2018 02 27) rūpesčiu išleistą knygą „Karalaitis šventasis Kazimieras“. 1984 m. Čikagoje šio reikšmingo istorinio dokumento žymi dalis buvo skelbta periodiniame leidinyje „Lietuvių tautos praeitis“.
.JPG)
Prie Šv. Juozapato ikonos Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčioje kunigai bazilijonai. Iš kairės: t. Inokentijus (Oleksandras Meša) OSBM, t. Grygorijus (Vasylis Anastasynas) OSBM, t. Vinkentijus (Vasylis Pelychas) OSBM ir t. Domininkas (Marjanas Nalysnykas) OSBM
Šv. Juozapato ikona Šv. Petro Bazilikoje Vatikane, kuri po šv. Mišių, 2013 m. minint šv. Juozapato palaikų – relikvijų perkėlimo į Vatikaną, Šv. Petro Baziliką, 50 metų, buvo padovanota Šv. Tėvui popiežiui Pranciškui
Prie šv. Juozapato karsto Vatikano Šv. Petro bazilikoje meldžiasi t. Pavlo (Petro Jachimecas) OSBM
Šv. Kazimiero ordino dama, Šv. Kazimiero ordino Utenos apskrities komtūrijos komtūrė Zita Mackevičienė, supažindina su pasaulietinio Šv. Kazimiero ordino Utenos apskrities komtūrijos 15-os metų veikla
Šv. Kazimiero šventėje Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje po šv. Mišių kalba Šv. Kazimiero ordino Didysis Magistras Henrikas Armoška. Toliau stovi Utenos Kristaus Žengimo į dangų parapijos klebonas Kęstutis Palepšys. Prie durų – Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios zakristijonas, tautodailininkas Arūnas Kučinskas. Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo
XX a. pirmoje pusėje šv. Kazimiero kulto palaikymo ir skleidimo centras buvo Panevėžio vyskupija, kur gyveno ir dirbo vysk. Kazimieras Paltarokas, itin mylėjęs šį šventąjį. 1928 m. sausio 25 d. Šventasis Tėvas Pijus XI savo dekretu šv. Kazimierą paskelbė ypatinguoju Panevėžio vyskupijos globėju.
Šventuoju domėjosi ir be galo kilni ir dvasinga asmenybė – kunigas Stasys Yla (1908 01 05–1932 05 22–1983 03 24): skaitė apie jį paskaitas, rengė knygą, kaip šventasis Kazimieras vaizduojamas lietuvių liaudies mene ir lietuvių dailininkų kūryboje. Tačiau vos pradėjęs darbą, Štuthofo koncentracijos kalinys Stasys Yla mirė. Minint 500-ąsias Šventojo Kazimiero metines „Ateities“ žurnale buvo išspausdintas S. Ylos eilėraštis:
„Šventasis Kazimierai, amžiais prisimenam
Tave lyg žiburį aukšto dangaus.
Meldi pas Viešpatį, vedi ir kvieti mus
Ilgesiu, nerimu Dievo žmogaus.
Išskleidei vėliavą švento tikėjimo,
Ženklinai kryžiumi mūsų kelius.
Apglobei Lietuvą, audrų vis liečiamą,
Stiprinai, drąsinai brolius savus.
Nūnai maldaujame: švieski iš naujo mum
Audriam gyvenime žvilgsniu drąsiu
Lyg vytis – riteris, išaugęs švyturiu.
Veski į pergalę ryžtu nauju.
Šventas Kazimierai, amžiais prisimenam
Tavo užtarymą mūsų tautoj.
Melski pas Viešpatį, veski ir kvieski mus
Telktis ir vienytis laisvės kovoj“.
Vardai
Krikščionystėvai šventojo garbei vaikams suteikiavardus: Kazimieras, Kazimiera
Šv. Juozapatas
Bažnyčios:
Švenčionių r. Pabradėje bažnyčia (Lietuva) tituluota Šv. Juozapato vardu; 2007 m. pastačius naują Švč. Mergelės Marijos, Šeimos Karalienės vardu tituluotą bažnyčią, Šv. Juozapato bažnyčia, priklausiusi katalikams, atiduota ortodoksams.
Ordinas
Vienuoliai bazilijonai 1617 m. Lietuvoje įkurtą Šv. Bazilijaus Didžiojo ordiną įvardiję „Šv. Juozapato bazilijonų ordinas“
Ikonos:
Jos skiriasi apimtimi ir dydžiu; yra nutapytų ir siuvinėtų, pakabinamų ir pastatomų – tarsi altorėliai, žinomi šventojo atvaizdai vitražuose...
Knygos:
Vienas paskutinių tyrinėjimų – dr. Pavlo Krečiuno OSBM monografija skirta šv. Juozapatui (КречунМ. Святий Йсафат Кунцевич (1580–1623) як свідок віpи в єпосі релігійної контроверсії. Жовква:Місіонер. 2013. 264 с.); Ювілейне святкування з нагоди 50-ї річниці перенесення молей свщмчс. Йосафата. Книга-альбом. Жовква: Місіонер. 2014. 144 с.
Vardai
Nemažai Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino vienuolių pasirenka vienuolinį Juozapato vardą – mes čia turime pavyzd – ne kartą Lietuvoje (Vilniuje, Bazilionuose, Šiauliuose, Kupiškyje, Skapiškyje) lankęsis t. Juozapatas ( Andrijus Chaimykas) OSBM. Lietuvoje taip pat sutinkami Juozapato,Juozapatos, Juozapotos vardai.
Išsaugotas atsiminimas, kad 1863–1864 metų nacionalinio ir socialinio išsivadavimo sukilimo prieš Rusijos imperijos priespaudą dalyviai, kurių dauguma buvo iš Lenkijos ir Lietuvos, savo dangiškuoju globėju pasirinko Šv. Juozapatą. Šiandien Vilniuje, Bažnytinio paveldo muziejuje, išliko relikvijorius, kuriame buvo saugojamos Šv. Juozapato relikvijos. Antrojo, tokio paties, atiduoto su relikvijomis minėto sukilimo dalyviams, likimas kol kas nėra žinomas.
Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčioje saugomos iš Vatikano 2005 ir 2015 metais atvežtos Šv. Juozapato relikvijos.
Šv. Juozapato ir šv. Kazimiero atvaizdai yra Vilniaus Aušros Vartų Gailestingumo Motinos koplyčioje,Vatikano Šventojo Petro Bazilikoje.
Šv. Juozapatas ikonose vaizduojamas su kardu (nužudymo įrankiu) ir palmės šakele, dažnai ir įrašytu viso gyvenimo šūkiu: „Tegul visi būna viena“ (Jn 17,21).
2013 m. Vatikane, Šventojo Petro Bazilikoje, minint šv. Juozapato palaikų perkėlimo 50-metį popiežius Pranciškus sakė: „džiaugsmingai vienijuosi su jumis šioje piligrimystėje prie Juozapato, vyskupo ir kankinio, kapo... Jo atminimas liudija mums apie šventųjų bendrystę, apie gyvenimo bendrystę tarp tų, kurie priklauso Kristui. Kiekvienas mūsų gyvenimo aspektas tebūna įkvėptas troškimo kartu kurti, bendradarbiauti, mokytis vieniems iš kitų, liudyti tikėjimą“.
Straipsnių ciklą, skirtą Lietuvos ir Ukrainos šventiesiems: Šv. Karalaičiui Kazimierui ir Ivanui Kuncevičiui – šv. Juozapatui baigsime akcentuodami spausadintuose straipsniuose svarbiausias mintis:
1.Lietuva ir Ukraina turi tik po vieną Popiežiaus pripažintą Šventąjį: kataliką karalaitį Šv.Kazimierą ir Rytų (graikų) apeigų kataliką arba unitą, vienuolį bazilijoną Šv. Juozapatą.
2.Vilnius tapo svarbiu miestu, kuriame šventumui subrendo Ivanas Kuncevičius – šv. Juozapatas, Vilnius buvo reikšmingas ir Karalaičio Kazimiero trumpame gyvenime.
3.Šv. Juozapato žemiškieji palaikai perlaidoti Katalikybės širdyje – Vatikane Šv. Petro Bazilikoje, Šv. Bazilijaus Didžiojo altoriuje. Šv. Kazimieras – Švenčiausioje Lietuvos vietoje – Vilniaus arkikatedroje, jam pastatytoje specialioje koplyčioje.
4.Abiejų šventųjų jaunystėje dvasiniam ugdymui svarbiausios reikšmės turėjo šeima, giliai tikinčių tėvų pavyzdys, o Kristaus Kryžius ir meilė Švč. Mergelei Marijai tiesė jiems kelią į šventumą.
5.Gabūs ir godūs mokslo žinioms jaunuoliai gebėjo pasiekti svarių rezultatų, kuriuos panaudojo savo pasaulietinėje (Kazimieras) ar vienuolinėje (Juozapatas) veikloje.
6.1604 m. į Lietuvą atvežta bulė apie karalaičio Kazimiero paskelbimą Šventuoju, sutikta tris dienas trukusia švente, paskatino Ivaną Kuncevičių pasirinkti kitokį gyvenimą – įstoti į vienuolyną ir, sekant šv. Kazimiero pavyzdžiu, siekti šventumo. Nuo ankstyvosios vaikystės itin pamaldus Ivanas Kuncevičius susižavėjo žiniomis apie karalaičio Kazimiero šventą gyvenimą, jo meile Dievui ir žmonėms, jo teisingumu. Viena iš šv. Kazimiero gyvenimo taisyklių buvo tokia: „Po Dievo labiausiai reikia mylėti teisingumą ir tiesą“.
7.Karalaitis Kazimieras savo geležine valia, Dievo malonės pagalba, karališkai valdė save, savo kūną, savo maištaujančius jausmus. Šv. Kazimieras savo didvyriška laikysena aiškiai įrodė, jog šventumas yra galimas ir pasiekiamas! Jis buvo maldingas, atsidėjęs religiniam gyvenimui, herojiškai vykdė krikščioniškas dorybes. Jis nebuvo siauras asketas, o plačiai humanistiškai išsilavinusi asmenybė, žinoma ir už valstybės ribų. Kaip numatomas sosto įpėdinis, uoliai stengėsi taisyti, kas buvo negera valstybėje. Globojo ir gynė našles, našlaičius bei nelaimių prislėgtuosius.
8.Svarbiausia ir prasmingiausia šv. Juozapato veikla – kartu su Josyfu Veljaminu Rutskiu 1617 m. įkurtas Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas – Vilniaus Švč. Trejybės kongregacija. Šis Rytų (Graikų) apeigų katalikų ordinas siekė vienybės su Popiežiumi – praktiškai įgyvendino Brastos Bažnytinės unijos nutarimus.
9.Meilės ugnis Dievui ir nemirtingoms žmonių sieloms, uždegusi Ivano Kuncevičiaus širdį dar vaikystėje, tapus kunigu, o vėliau – vyskupu, skatino siekti krikščionių vienybės, dėl kurios jis praliejo savo kraują ir atidavė gyvybę. Jis apaštalavo ne tik malda ir gyvu bei užrašytu žodžiu, bet ir savo gyvenimo asmeniniu pavyzdžiu, turėjo visiems atvirą širdį, ir visus apglėbė savo meile, visada visiems buvo pasiekiamas, visada nusižeminęs, nuolankus.Šv. Juozapatas, tarnaudamas Dievui ir artimui, sudegė kaip žvakė.
10.Abiejų šventųjų gyvenimas ir veikla, gilus tikėjimas – tapo pavyzdžiu daugelio kraštų tikintiesiems, suformuodamas šventųjų kultą, o juos kanonizavus (paskelbus šventaisiais) jų vardai įamžinti miestų, draugijų, brolijų, ordinų, šventovių – bažnyčių, mokymo įstaigų pavadinimuose,meno paminkluose (portretuose, paveiksluose, ikonose, vitražuose, skulptūrose, paminkluose), įvairiuose kūriniuose (mokslo darbuose, populiariuose straipsniuose, poezijoje, muzikiniuose kūriniuose). Šventųjų pagerbimui aukojamos iškilmingos šv. Mišios, o jų vardo garsinimui organizuojamos konferencijos, simpoziumai, akademijos, seminarai, konkursai, skaitomos paskaitos... Taip plečiamos žinios apie vienintelį Lietuvos šventąjį Kazimierą ir vienintelį Ukrainos šventąjį – Juozapatą.
Atgal
.jpg)
