VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Religija

07.10.Kunigas Jurgis Kazlauskas (2): Ketvirtis amžiaus kunigystės

Dr. Aldona Vasiliauskienė

„Lietuvos aide“ jau rašyta apie tris kunigus –Kazlauskus, krikštytus tuo pačiu Jurgio vardu.  Minėta, kad du iš jų,– bažnyčių statytojai: vienas pastatė Švč. Trejybės bažnyčią Pakalniuose, kitas -  iš pelenų prikėlė Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčią. Pastarasis kunigas Jurgis Kazlauskas 1993 m. gegužės 31 d. įšventintas į kunigus, tad šįmet mini ketvirtį amžiaus tarnystės Dievui ir žmonėms jubiliejų. Žvilgterėsime į kun. J. Kazlausko darbus parapijose.

Primicijos,vikaras,administratorius,klebonas Kaišiadorių vyskupijos parapijose

Palomenės (Kaišiadorių dekanatas) Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje 1993 m. per Šv. apaštalų Petro ir Povilo atlaidus kun. Jurgis Kazlauskas aukojo pirmąsias šv. Mišias. Primicijose dalyvavo parapijos klebonas Stanislovas Linda (1940 01 19–1977 05 22–2005 05 22), brolis mons. Kęstutis Kazlauskas, kun. Stasys Čiupailas (dabar Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos, Kankinių Karalienės parapijos altarista), kun. Rimvydas  Jurkevičius (dabar mons. Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo Katedros klebonas, dekanas), kun. Antanas Gediminas Tamošiūnas (dabar Kaišiadorių vyskupijos kancleris) ir Kaišiadorių vyskupijos kurso draugai.

1993 m. birželio 7 d. Kaišiadorių vyskupo Juozo Matulaičio dekretu Nr. 389 jaunas kunigas J. Kazlauskas buvo paskirtas vikaru į statomą Elektrėnų Švč. M. Marijos – Kankinių Karalienės bažnyčią  talkinti klebonui Jonui Sabaliauskui  ir aptarnauti Kietaviškės Švč. Trejybės parapiją (abi parapijos priklausė Žiežmarių dekanatui, dekanas Kęstutis Kazlauskas).

Kun. Jurgis Kazlauskas Saldutiškio bažnyčios šventoriuje prie savo sumąstyto „Akmenų rožinio“. Klebonas stovi prie „Liepų“ vardu įvardyto akmens – Saldutiškyje, Liepų gatvėje Nr. 11 yra klebonija. Dešinėje pusėje – kun. Juozapo Masalsko (1923 01 23–1954 09 12–1985 10 25) kapas

Paminklas 2000 Krikščionybės metams atminti prie Saldutiškio klebonijos (autorius – tautodailininkas Petras Gaižutis)

Saldutiškio Šv. Antano Paduviečio bažnyčios šventoriuje prie paminklo Šv. Antanui Paduviečiui (autorius – tautodailininkas Petras Gaižutis) parapijos klebonas kun. Jurgis Kazlauskas (dešinėje) ir straipsnio autorė dr. Aldona Vasiliauskienė (kairėje)

Įteikus Utenos rajono savivaldybės simbolį (atminimo ženklą) „Utenai – 750“. Iš dešinės: kun. Jurgis Kazlauskas, akademikas Algirdas Gaižutis, kan. Stanislovas Krumpliauskas, Milda Petrauskienė ir  Utenos meras Alvydas Katinas.

Utenos rajono savivaldybės simbolis (atminimo ženklas) „Utenai – 750“. Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo

1995 m.  liepos 25 d. vyskupo dekretu Nr. 318  kun. J. Kazlauskas paskiriamas administratoriumi į Čiobiškio Šv. Jono Krikštytojo parapiją (Širvintų dekanatas, dekanas kan. Jonas Pilka). Po metų, 1996 m. sausio 4 d., vyskupo dekretu Nr. 02 paskiriamas aptarnauti Musninkų Švč. Trejybės parapiją.  Dar po dvejų metų kun. J. Kazlausko laukė naujas paskyrimas.

1997 m. birželio 5 d. vyskupo dekretu Nr. 143 kun. J. Kazlauskas toms pačioms administratoriaus pareigoms paskiriamas į Saldutiškio Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapiją (Saldutiškio dekanatas, dekanas kun. Juozapas Čeberiokas).

Tuo pačiu metu – 1997 m. birželio 5 d. vyskupo dekretu Nr. 143 –  paskiriamas ir Kirdeikių Šv. Jono Krikštytojo parapijos administratoriumi. Perskirsčius dekanatus (panaikinus Saldutiškio dekanatą), 2001 m. Saldutiškis ir Kirdeikiai  priskirti Molėtų dekanatui (dekanas kun. Viktoras Vilius Cukuras).

Po dvylikos metų darbo dviejose parapijose – pridedama ir trečia. Nuo 2009 m. liepos 8 d. vyskupo dekretu Nr. 148 kun. J. Kazlauskas paskirtas aptarnauti (administratoriumi) ir Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapiją, o 2010 m. birželio 30 d. vyskupo J. Matulaičio dekretu Nr. 149 – šios parapijos klebonu.

2014 m. sausio 24 d. vyskupo Jono Ivanausko dekretu Nr. 17 kun. Jurgiui Kazlauskui vietoje administratoriaus pareigų paskiriamos  Saldutiškio Šv. Pranciškaus Asyžiečio ir Kirdeikių Šv. Jono Krikštytojo parapijų klebono pareigos.

Nuo 2015 m. gegužės 18 d.  paskirtas aptarnauti ir Kuktiškės Šv. Jono Krikštytojo parapiją – tai jau ketvirta parapija su koplyčia Kvykliuose. Kuktiškėse kunigui Jurgiui, kiek leidžia jėgos ir sveikata ,talkina 1934 m. kovo 17 d. gimęs altarista jubiliatas monsinjoras Juozapas Čeberiokas.

Saldutiškio Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapija

Saldutiškyje  kunigas Jurgis rekonstravo kleboniją: talkino brolis Henrikas, svainis Antanas, parketą klojo pats kunigas: „Čia mano gyvenimas,savo rankomis turiu visa paliesti“.

Saldutiškio bažnyčios šventorių puošia dvi unikalios skulptūros – tai tautodailininko Petro Gaižučio darbai: kairėje bažnyčios pusėje Šv. Pranciškaus Asyžiečio,  dešinėje – Šv. Antano Paduviečio skulptūra.  Dar viena tautodailininko P. Gaižučio skulptūra puošia kleboniją. Toji įspūdinga skulptūra  skirta  2000 Krikščionybės metų atminimui.

Kun. Jurgio Kazlausko rūpesčiu 2000 metų Krikščionybės jubiliejui Saldutiškio bažnyčios šventoriuje pastatytas rožinis iš 56 akmenų, sujungtų kalvio darbo metalo elementais. Ant kiekvieno akmens iškalti Saldutiškio miestelio gatvių bei aplinkinių kaimų pavadinimai. Ši unikali idėja kilo užsienyje, pamačius dvasininkui atminti pastatytą kuklų antkapinį paminklą – rožinį iš suvertų akmenėlių. Grįžęs savo sumanymu pasidalijo  su parapijiečiais –  apjuosti bažnyčią nematytu vėriniu iš įvairiausio dydžio lauko akmenų, sujungtų kaldinto metalo grandinėlėmis.

Rožinio kūrimas sutelkė parapijiečius: vyrai gabeno akmenis, moterys talkininkams ruošė sudėtinius pietus, auksarankis Jonas Rastenis nukaldino „grandinėles“ „karoliukams“ sujungti.

Kunigas yra sakęs: „Visa seniau buvo daroma neskubant,įsijaučiant,todėl visi sukurti daiktai buvo ilgaamžiai,pakrauti geromis emocijomis,sakrališkai tariant, intencijomis“.

Saldutiškio bažnyčios rožinis iš 56 akmenų (kai kuriose informacijose jų pateikėjai rašo skirtingus skaičius: 50, 51 ir 55), atgabentų iš jau išnykusių kaimų. „Tėve mūsų“ maldoje išraižyti finansuotojų vardai ir pavardės. Pirmoji paslaptis – vartai. Antrosios  paslapties „Tėve mūsų“ maldoje akmenyje išraižytas mecenato Alfonso Trinkūno vardas, trečiojoje paslaptyje – Paulė Gaidelytė; ketvirtojoje – Brazauskų  šeima ir penktojoje –  mecenatas iš Amerikos Paulius Bliudžius. „Sveika Marija“ maldą liudijantys akmenys (I–II ir IV–V paslaptyse) įamžino esamų ir išnykusių kaimų  bei miestelio gatvių pavadinimus. Trečioji paslaptis – už bažnyčios, palikta vardiniams žmonių įrašams. Tai palikta ateičiai ir, kaip klebonas sako, gal būsimas kunigas suras tinkamą idėją: „Šventorius slepia perkeltinę mintį –  į jį patekęs turi pasikeisti, pasijusti, kad čia reikia ieškoti pažadėtosios žemės“, – kalba klebonas J. Kazlauskas.

 Kunigas J. Kazlauskas džiaugiasi, kad šįmet Saldutiškio Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia minės savo 90-metį. „Nors tai ir ne šimtas – betgi jubiliejus gražus“, – džiaugiasi klebonas, numatęs naujų prasmingų darbų, kurie papuoš bažnyčią, pradžiugins parapijiečius, sudomins svečius.

 

Atgal