Religija
08 05. ,,Jei jau kryžius, tai ir Lietuva“
Laima Macytė
Tai orientyras, gimtojo krašto ženklas ir kelio tikslas tautiečiui, grįžtančiam iš kitų kraštų <...>. Kryžiais ir kryželiais nusėta Lietuva.
Paskutinį liepos mėnesio sekmadienį...
Paskutinį liepos mėnesio sekmadienį Šiaulių vyskupijoje švenčiami Kryžių kalno atlaidai. Tai išskirtinė piligrimystės vieta ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pirmojo Šiaulių vyskupijos vyskupo Eugenijaus Bartulio 1997 m. liepos 20 d. dekretu atnaujintas Kryžių kalno atlaidų šventimas. Šią vietą savo apsilankymu 1993 m. rugsėjo 7 d. pagerbė palaimintasis popiežius Jonas Paulius II.
Kryžių kalno atlaidai pradėti švęsti šeštadienio vigilija, Kryžiaus kelio apmąstymu. Sekmadienį nuo Šiaulių vyskupijos Katedros 11 val. į Kryžių kalną pajudėjo piligrimų eisena. Ją vedė vyskupas Eugenijus Bartulis. Joje - įvairaus amžiaus žmonės; vietiniai ir svečiai. Tuos 12 kilometrų piligrimai keliavo šlovindami Dievą giesme, ir į Kryžių kalną jie atėjo 14 val. Jau valandą prieš šv. Mišias ten buvo galima atlikti Susitaikymo sakramentą – išpažintį. Autobusais ir automobiliais atvykę piligrimai malda ir susikaupę lankė Kryžių kalną, sustodavo prie savo pastatytų kryžių dvasiniam atsinaujinimui. Patarnaujantys savanoriai ištroškusius gaivino vandeniu.
15 val. Eucharistijos liturgijoje, kuriai vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, koncelebravo apaštalinis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas, Telšių vyskupas Jonas Boruta, Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, Kaišiadorių vyskupas Juozas Matulaitis, vyskupas Arūnas Poniškaitis, atvykę kunigai, kviesta melstis įvairiomis intencijomis: už Medininkų aukas, ligonius, kenčiančiuosius, susirinkusiuosius. ,,<...> Dievas taip pamilo pasaulį, / jog atidavė savo viengimį Sūnų, / kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, / bet turėtų amžinąjį gyvenimą. Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, / kad pasaulį pasmerktų, / bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas“ (Jn 3, 16-17), - skaityta tos dienos Evangelijoje. Homiliją pasakė Kaišiadorių vyskupas Juozas Matulaitis. Šv. Mišiose giedojo Radviliškio parapijos jungtinis choras, vadovė Alfreda Spurgaitytė.
Ganytojų žodis
„Brangūs broliai ir seserys, susirinkome pagerbti iškiliausio mūsų Išganymo ženklo – Viešpaties Kryžiaus“, - į susirinkusius kreipėsi Kaišiadorių vyskupas Juozas Matulaitis. ,,Jei jau kryžius, tai ir Lietuva“, - pasakė po Pirmojo pasaulinio karo iš carinės Rusijos grįžtantis mūsų tautietis. Kryžiai, kryželiai Lietuvos žemelėje... Palaimintasis popiežius Jonas Paulius II, kaip piligrimas aplankęs šį Kryžių kalną, pasakė: ,,Tauta, kuri su tokiu ištvermingumu <...> keliauja į tą kalną pastatyti naują kryžių, byloja savo tikėjimą; <...>, tiki gyvenimu, tiki prisikėlimu“.
Kryžius mums apreiškia dvi bedugnes: meilės ir nuodėmės prarają. Golgotoje trys kryžiai: kurį pasirinksime mes?.. Tai apsisprendimo laisvė.“ Vyskupas priminė kun. Šauklio MIC pasakojimą apie aktyvų Kryžių kalno naikintoją, kuris, susirgęs sunkia liga, šaukė: ,,Mane labai slegia kryžiai, <...>, nuimkite juos nuo manęs“. „Dešiniojo latro kryžius – sugrįžimo pas Viešpatį kryžius“, - toliau tęsė vyskupas. – „Mes turime iš Viešpaties rankų priimti nelengvą pareigų kryžių. Šv. Jonas Auksaburnis yra pasakęs: ,,Jei manęs paklaustų, kuo norėčiau būti: angelu, kuris išlaisvino šv. Petrą, ar šv. Petru, atsakyčiau, kad noriu būti šv. Petru, nes dėl jo Dievas atsiuntė ramybės ir paguodos angelą“. Apie Kryžių byloja altoriaus garbėje esantys šventieji ir palaimintieji. Martirologijos sąraše yra ir 114 kankinių iš Lietuvos“. Toliau vyskupas Juozas Matulaitis priminė lietuvius, kurie nuėjo Golgotos kelią. Tai Adelė Dirsytė, kuri Sibire, ant narų, parengė maldaknygę ,,Marija, gelbėk mus“, ir trys Bažnyčios šulus: vyskupus Vincentą Borisevičių, Teofilų Matulionį ir Mečislovą Reinį. Ganytojas ypatingai akcentavo Dievo tarno vyskupo Teofiliaus Matulionio gyvenimo pavyzdį, kurio šūkis buvo ,,Per kančias į žvaigždes“: ,,Gerai Dievo Apvaizda sutvarkė, kad į lagerius buvo ištremti ganytojai, kad jie būtų ten, kur ir jų ganomieji...“, - toliau vyskupas citavo Dievo tarno žodžius. Baigdamas klausė: kur eina bedievė visuomenė? Metas keistis. Ir ragino: palikime vietos Dievui mūsų darbuose, susitikimuose, pasilinksminimuose. Turime tiek problemų, bet jų neišspręsime, jeigu jose neatsiras vietos Dievui.
Apaštalinis nuncijus Lietuvai Luigi Bonazzi šv. Mišių pabaigoje pasidalino išgyventomis asmeninės ir bendruomeninės maldos akimirkomis ir perdavė popiežiaus Benedikto XVI bičiulystę ir palaiminimą. ,,Kada tik atvykstu prie šio Kryžių kalno, o tai įvyksta keletą kartų per metus, mane sukrečia Jėzus <...>, galėjęs vienu visagalybės žodžiu panaikinti daugelį moralinio ir fizinio blogio apraiškų, kurios mus supa. <...>. Jėzus pasirinko buvimo kartu su mumis kelią. Jis tapo skausmų vyras, apsipratęs su negalia. Jėzus padarė kiekvieną žmogaus skausmą savu. Jis nepalieka mūsų vienų, <...>, perkeičia skausmą į meilę. Šis kalnas turi tapti Atsinaujinimo simboliu, Lietuvos dvasinio atsinaujinimo simboliu. Mes kiekvieną dieną esame įpareigoti pasirinkti tarp gėrio ir blogio. Tikrasis gėris yra Dievas. Pasirinkti gėrį, tai pasirinkti ne tai, ko aš noriu, bet tai, ko nori Dievas. Jėzus prisiima Tėvo valią. <...>. Kryžių kalnas primena mums pareigą darbuotis šeimoje, darbe, visuomenėje, politikoje, ekonomikoje taip, kaip nori Dievas“, - kalbėjo apaštalinis nuncijus.
Atgal
.jpg)
(1).png)
