Religija
08 09. Dievo tarnų: kunigo Alfonso Lipniūno ir arkivyskupo Mečislovo Reinio portretai
Dr. Aldona Vasiliauskienė
Be gerai žinomų, spaudoje aprašytų arkivyskupo Mečislovo Reino (1884 02 03-1953 11 08) ir kunigo Alfonso Lipniūno (1905 03 12-1945 03 28) portretų yra nei kiek nemenkesni, tačiau mažiau publikuoti dailininkės Janinos Marijonos Mačiokaitės – Pleškūnienės (1920-2010) darbai.
2011 m. liepos 14 d. Lietuvos dailininkų sąjungos parodų salėje atidaryta Janinos Marijonos Mačiokaitės – Pleškūnienės jubiliejinė tapybos paroda skatina prisiminti pačią dalininkę bei jos kūrybą – jos dvasinius ryšius su Dievo tarnais kun. A. Lipniūnu ir arkivysk. M. Reiniu.
Vilniaus arkikatedros tremtinių koplyčioje prie arkivyskupo Mečislovo Reinio bareljefo smuikuoja dailininkės Janinos Mačiokaitės - Pleškūnienės sūnus Andrius Pleškūnas. Nuotraukos iš dr. Aldonos Vasiliauskienės asmeninio archyvo
Keletas J. M. Mačiokaitės-Pleškūnienės biografinių faktų
Dailininkė Janina Marijona Mačiokaitė – Pleškūnienė (1920-2010), gimusi Kybartų geležinkeliečių šeimoje, mokėsi Kybartų gimnazijoje, o 1939 m. baigusi Šiaulių mokytojų seminariją mokytojavo Žemaitijoje.
1942 m. įstojo į Vilniaus dailės akademiją, kur studijavo tapybą pas profesorius A. Gudaitį ir V. Vizgirdą, piešimą pas prof. J. Mikėną ir P.Aleksandravičių.
1949 m. baigusi Vilniaus Dailės akademiją, dėstė tapybą – kompoziciją – piešimą Kauno Juozo Naujalio meno mokykloje ir Stepo Žuko dailės technikume, o nuo 1979 m. – Vilniaus J. Vienožinskio meno mokykloje.
Nuo 1953 m. dalyvavo parodose. Dirbo aliejinės tapybos srityje bei pastele, akvarele tapė portretus, peizažus, natiurmortus ir kompozicijas. Nuo 1964 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nare.
Dievo tarno kunigo Alfonso Lipniūno atminimo saugotojas Alfonsas Lipnickas - kunigo brolio Petro sūnus - Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčioje prie savo giminaičio portreto
Religinei tematikai skirti dailės darbai
Savo darbuose Janina Marijona Mačiokaitė – Pleškūnienė nemažą dėmesį skyrė religinei tematikai – bažnyčioms, dvasininkams. Ji nutapiusi Perlojos (1975 m.), Kretingos (1977), Sudervės (1987), Vilniaus Šv.Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) (1987) bažnyčias.
Dailininkės J. Pleškūnienės 1980 m. nutapytu Šv. Jurgiu puošiasi Jiezno bažnyčia. 1982 m. nutapiusi portretą „Maironis Vilniuje“, ėmėsi įamžinti drobėje ir kitus Lietuvos dvasininkus: Palaimintąjį arkivyskupą Jurgį Matulaitį (1988) – paveikslas saugomas Gižų bažnyčioje; Dievo tarnus: kun. Alfonsą Lipniūną (1990), vyskupą Vincentą Borisevičių (1993), arkivyskupą Mečislovą Reinį (1995). Menininkė nutapiusi Vilniaus arkivyskupą tremtinį Julijoną Steponavičių (1995), Vilniaus vyskupą Juozą Tunaitį (2001), kardinolą Vilniaus arkivyskupą metropolitą Audrį Juozą Bačkį (2005).
Tiek arkivyskupo M. Reinio, tiek ir kunigo Alfonso Lipniūno portretus dailininkė piešė iš atminties.
Arkivyskupas M. Reinys dailininkės atsiminimuose
Apie arkivysk. M. Reinį dailininkė ne kartą yra kalbėjusi savo sūnui Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro smuikininkui Andriui Pleškūnui. Dievo tarnas arkivyskupas M. Reinys dailininkei buvo itin brangus – apie 1936 metus Kybartuose jai arkivyskupas suteikė Sutvirtinimo sakramentą. Iškilmių metu tada dar vyskupo M. Reinio pasakytas pamokslas siejosi su Jono Bosko pažiūromis. Vėliau apie arkivyskupą M. Reinį dailininkė kalbėjo kaip apie labai kilnios sielos, išsilavinusį žmogų – Dvasios šviesulį. Menininkei gyvenime buvo itin svarbios trys asmenybės: Jonas Bosko – vaikystėje, Mečislovas Reinys – ankstyvoje jaunystėje ir studijų metais prof. Levas Karsavinas (Dailės akademijoje jai dėstė visuotinę meno istoriją). Tarp minėtųjų iškilių asmenybių ji buvo nutiesusi gražią giją.
Dailininkės Janinos Mačiokaitės - Pleškūnienės 1995 m. nutapytas M. Reinio portretas
Andrius Pleškūnas pasakoja, kad mama, sužinojusi žiaurų arkivyskupo Mečislovo Reinio likimą – mirtį Vladimiro kalėjime, labai gailėjo, pergyveno. Apie iškilią asmenybę – M. Reinį - jai yra kalbėjęs mons. Kazimieras Vasiliauskas. O 1994 m. M. Reiniui organizuotos konferencijos paskatino ir menininkę pagarsinti Dievo tarno vardą. 1995 m. drobėje (94 x 76) aliejumi nutapytas dailininkės Janinos Marijonos Mačiokaitės – Pleškūnienės portretas „Vilniaus vyskupas – kankinys M.Reinys“, pabuvojęs parodose, 1995 m. gruodžio 11 d. aktu Nr. 109 buvo padovanotas Vilniaus arkikatedrai (Dovanos priėmimo aktą pasirašė tuomet arkikatedroje administratoriumi dirbęs kun. Gintaras Petronis). Dovanojimo aktą saugo dailininkės sūnus smuikininkas Arūnas Pleškūnas.
1995 m. Vilniaus dailininkų sąjungos ir Vilniaus šiuolaikinio meno centro išleistame Janinos Mačiokaitės – Pleškūnienės tapybos parodos kataloge M. Reinio portretas išspausdintas 15 psl.
J. Mačiokaitės – Pleškūnienės nutapytas arkivyskupo portretas papildo meno paminklus, įamžinančius Dievo tarno M. Reinio vardą.
Kunigas Alfonsas Lipniūnas dailininkės atsiminimuose
Studijuodama dailę Vilniuje J. Mačiokaitė – Pleškūnienė priklausė ateitininkų kuopai. Katalikiškas jaunimas rinkdavosi prie Aušros Vartų. Motina sūnui yra pasakojusi, kad susirinkimuose dalyvaudavo Julius Kakarieka (1922 - 2008 10 05, vėliau žinomas profesorius Čilėje), būsimasis prozininkas, literatūros tyrinėtojas Adolfas Sprindys (1921–1986), būsimoji visuomenės ir politikos veikėja Stefanija Paliulytė Ladygienė, būsimasis gydytojas Petras Lapienis ir jo žmona Bronė Vadopalaitė – Lapienienė ir kiti. Kun. Alfonsas Lipniūnas buvo jų dvasios vadovas, studentų labai mėgiamas. Kunigo pamokslai buvo paveikūs ir jų klausyti suplaukdavo minios.
J. Mačiokaitė – Pleškūnienė sūnui pasakojo, kad kunigas nesilenkė ir nepataikavo nei Rytams, nei Vakarams: ragino nestoti į kariuomenę, neiti į Reicho tarnybą. Kad Lietuvoje nesusiformavo SS daliniai, didžiulės įtakos turėjo ir kunigo A. Lipniūno pamokslai, jo paraginimai. Todėl kun. A. Lipniūnas, kartu su kitais garbingais Lietuvos inteligentais, vokiečių buvo suimtas ir išsiųstas į Štuthofo konclagerį. Dailininkė pasakojo apie kunigą Alfonsą Lipniūną kaip kilnios ir tyros sielos asmenybę, turėjusią ypatingą poveikį jaunimui.
1990 m. dailininkė drobėje (81 x 63) aliejiniais dažais nutapė portretą „Vilniaus kunigų seminarijos prof. Šventų Jonų bažnyčios kunigas, kankinys A. Lipniūnas“.
Minint kun. A. Lipniūno 50-ąsias mirties metines menininkė J.Mačiokaitė – Pleškūnienė kunigo A. Lipniūno portretą padovanojo Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčiai. Darbo priėmimo aktą 1995 m. birželio 1 d. pasirašė bažnyčios prefektas kun. Eitvydas Merkys SJ. Dokumento kopiją saugo dailininkės sūnus smuikininkas Arūnas Pleškūnas.
Dailininkės Janinos Marijos Mačiokaitės - Pleškūnienės 1996 metų tapybos katalogo viršelyje prof. kun. A. Lipniūno portretas
1995 m. Vilniaus dailininkų sąjungos ir Vilniaus šiuolaikinio meno centro išleistame Janinos Mačiokaitės – Pleškūnienės tapybos parodos katalogo viršelį puošia kun. A. Lipniūno portretas.
Giminaičiai, įvertindami portretą, kalbėjo, kad menininkei pavyko pagauti A. Lipniūno dvasingumo pradą.
Janinos Marijonos Mačiokaitės – Pleškūnienės nutapyti Dievo tarnų kunigo Alfonso Lipniūno ir arkivyskupo Mečislovo Reinio portretai prasmingai prisideda prie šių asmenybių garsinimo meno paminkluose.
Atgal
.jpg)
(1).png)
