Religija
07.26. Lietuvės mokslininkės dėmesys Ukrainos dvasininkui
Ruslana Bubriak
Lvovo religijų istorijos muziejaus parodų salės vadovė
2019 metais gegužės 21–23 dienomis, kaip jau rašyta, Lvovo religijų istorijos muziejuje vyko 29-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Religijų istorija Ukrainoje“. Konferencijoje svarbus dėmesys buvo skirtas Studitų ordino archimandritui palaimintajam Klementijui Šeptyckiui, minint jo gimimo 150-ąsias metines.
Ruslana Bubriak
Palaimintajam K. Šeptyckiui atidaryta paroda „Grafas vienuolio apranga“, kurioje eksponuota įvairių archyvų dokumentinė medžiaga (kopijos), portretinės bei vietovių nuotraukos, paveikslai, rankraščiai, palaimintojo daiktai jau tapę relikvijomis... Parodoje išskiriamos kelios svarbios dalys: vaikystė; vienuolinis gyvenimas; Unevo laikotarpis, kalėjimas. Parodą parengė ir pranešimą „Archimandrito Klementijaus Šeptyckio persiunčiamasis ir kalėjimo laikotarpis, remiantis Vladimiro kalėjimo archyviniais dokumentais“ skaitė Ruslana Bubriak.
Pateikiamos mokslininkės skaityto pranešimo tezės. Iš ukrainiečių kalbos išvertė dr. Aldona Vasiliauskienė
Kalinio Šeptyckio Klementijaus, Ivanovičiaus, gimusio 1869 m. asmens byla Nr. 751, pradėta 5/VI 1947 m. Užbaigta 1/V 1951“ šio straipsnio autorei perdavė dr. Aldona Vasiliauskienė vienos iš kasmetinių Lvovo Religijų istorijos muziejaus organizuotų tarptautinių mokslinių konferencijų metu.
Lietuvos istorikė, dirbusi Vilniaus ir Šiaulių universitetuose, Lietuvių – ukrainiečių istorikų asociacijos prezidentė profesorė Aldona Vasiliauskienė, gerai žinoma Lvove, kaip Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino tyrinėtoja, tyrinėjusi kirilika rašytus Antrojo Lietuvos statuto nuorašus (Lvovo nacionalinis Ivano Franko universitetas ukrainiečių kalba išleido jos monografiją). Jos mokslinių tyrinėjimų lauke – Vilniaus arkivyskupas Mečislovas Reinys, buvęs Lietuvos universiteto (Kaune) profesoriumi, įkūręs ir vadovavęs teorinės ir eksperimentinės psichologijos katedrą, buvo vienas iš Lietuvių katalikų mokslo akademijos įkūrėjų, įkūrus – mokslinis sekretorius. M. Reinys buvo užsienio reikalų ministras, užėmė daug įvairių visuomeninių pareigų. 1947 m. birželio 12 d. sovietinė valdžia jį suėmė, apkaltinusi antitarybine veikla. M. Reinys buvo nuteistas 8 metams kalėjimo ir su specialia apsauga išsiųstas į ypatingo rėžimo kalėjimą – „Vladimiro centralą“. 1953 m. lapkričio 8 d. Aukščiausias užbaigė jo kančias.
Dr. Aldona Vasiliauskienė savo tyrinėjimuose pravedė paraleles tarp panašaus likimo lietuvio arkivyskupo Mečislovo ir ukrainiečio archimandrito Klementijaus. Jos straipsniai lietuvių kalba išspausdinti Lietuvos periodikoje, o mokslinis darbas ukrainiečių kalba – 2011 m. išleistame mokslinių straipsnių rinkinyje „Istorija ir religija Ukrainoje“ (p. 559–579).
Aldona Vasiliauskienė 2010 ir 2012 m. po du kartus keliavo į Vladimirą prie Kliazmos. Jai buvo sudaryta unikali galimybė padirbėti prie ypatingų, buvusių užslaptintomis kalinių Mečislovo Reinio, kunigo Vlado Mirono ir ukrainiečio Klementijaus Šeptyckio bylų. Kiekvieną kartą mokslininkei teko susidurti su įvairiausiais sunkumais ir tik ypatingos diplomatijos dėka jai pavyko padaryti minėtų bylų atskirų dokumentų kserokopijų bei fotonuotraukų.
Skapiškyje (Kupiškio r.) prie Koplytstulpio ir Rūpintojėlio skapiškėnai ir Vilniaus ukrainiečiai bei lietuviai pagerbia Dievo tarną arkivyskupą M. Reinį
Ukrainiečio, Studitų ordino archimandrito palaimintojo Klementijaus Šeptyckio portretas
Lvovo Religijų istorijos muziejaus parodų salėje prie palaimintojo Klementijaus Šeptyckio relikvijų. Iš kairės: Lvovo religijų istorijos muziejaus parodų salės vadovė Ruslana Bubriak, muziejaus direktorius Orestas Malycas ir pranešėja iš Lietuvos dr. Aldona Vasiliauskienė
Lvovo religijų istorijos muziejaus parodų salės vadovė Ruslana Bubriak (dešinėje) konferencijos dalyviams praveda ekskursiją. Dr. Aldonos Vasiliauskienės nuotraukos
Dr. Aldonos Vasiliauskienės į Ukrainą atvežta kankinio palaimintojo Klementijaus Šeptyckio dokumentika, kaip jau minėta, padovanota straipsnio autorei.
Ukrainos saugumo archyvuose saugoma Klementijaus Šeptyckio archyvinė-kriminalinė byla Nr. 148913. Bylos viršelyje įrašyta, kad byla pradėta 1947 m. gegužės 30. Ši data nurodo K. Šeptyckio areštą, kurį pasirašė Valstybinio saugumo ministerijos „O“ (Ypatingo) skyriaus Lvovo srities saugumo viršininkas Božko. Jis nustatė, kad areštuojamasis įtariamas nusikaltimais, padarytais pagal 54 – 1 „a“ ir 54 – 10. Už tokius „nusikaltimus“ jam grėsė sušaudymas ar laisvės netekimas 10 metų konfiskuojant visą turtą. Pagal majorą Božko „Klementijus Šeptyckis buvo ypatinga asmenybė kuriant – formuojant nacionalistinį judėjimą ir atliko svarbų vaidmenį (OUN-UPA) praktinėje kovoje prieš sovietų valdžią“.
Majoro Božko nurodymą dėl K. Šeptyckio arešto patvirtino general–leitenantas Voroninas.
Šiuo 1947 m. gegužės 30 d. nutarimu pradedama ypatinga kalinio Nr. 751 dokumentika iš Vladimiro centralo. Prasideda archimandrito K. Šeptyckio persiuntimo bei kalėjimo laikotarpis, kuris jau 1947 m. birželio 5 d. buvo suimtas Unevo Lavroje. Tai galima įvardyti kaip kryžiaus kelią, kuris tęsėsi per Lovovo, Kijevo, Vladimiro (prie Kliazmos) kalėjimus: nuolatinės kratos, tardymai, etapuojant ne tik kriminalistų, bet ir saugančiųjų kalinius vagystės, sunkios ligos ligoninės „lazaretai“.
Visa tai liudija gausybė nurodymų, sprendimų, aktų, suimtojo anketų, šaukimų tardymui, medicinos apžiūros dokumentai, aktai apie palaimintojo Klementijaus Šeptyckio mirtį.
Skaitant šiuos dokumentus suprantame, kad jie irgi buvusios sistemos liudininkai. Sistemos, kurioje buvo uždrausti svarbiausi pagrindai: Dievas, Žmonija, Gyvenimas. Kartu tai K. Šeptyckio kantrybės, pasišventimo ir šventojo meilės liudijimas.
Blogio sistema pasistengė sunaikinti aukomis tapusiųjų atmintį. Kalinių – jie buvo pakasami nakčia ir slapčia – gulinčių nežinomose prie kalėjimo esančių Vladimiro (prie Kliazmos) senųjų miesto kapinių vietose, sąrašų ir palaidojimo vietų nėra.
Žinomas tik dviejų kalinių ekshumavimas. 1986 m. į Samarkandą buvo pervežti uzbekų rašytojo Sajido Rizo Ali-zade palaikai. 2004 m. sutinkant Vladimiro miesto administracijai Natalija Osmak ekshumavo savo tėvo politinio veikėjo Kyrylo Osmako palaikus. K. Osmakas – Ukrainos Centrinės Rados ir OUN veikėjas, Pagrindinės Ukrainos Išsilaisvinimo Rados prezidentas.
2001 m. senosiose Vladimiro kapinėse Unevo Lauros vienuoliai – studitai, nupirko nedidelį žemės plotelį ir pastatė paminklą palaimintajam Klementijui Šeptyckiui su užrašu vienoje pusėje ukrainiečių, kitoje – rusų kalbomis.
Vladimiro Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčios galinėje sienoje kabo Palaimintajam skirta ikona. Parapijos klebonas Sergiejus Zujevas 2010 m. spalio 27 d. bažnyčioje organizavo konferenciją „Kankinių kraujas – naujų krikščionių sėkla“. Pranešimą apie K. Šeptyckį skaitė iš Ukrainos atvykę vienuoliai studitai, o apie Dievo tarną M. Reinį – dr. Aldona Vasiliauskienė. Pastebėtina, kad kitą dieną konferencija vyko Valdimiro muziejaus salėje, kurioje dalyvavo įvairių tautų atstovai.
2010 m. spalio 28 d. Vladimiro kapinėse iškilmingai atidengtos lentos K. Šeptyckiui ir M. Reiniui, kurios užbaigė memorialinį paminklą.
Prasmingas Studitų ordino archimandrito ukrainiečio Klementijaus Šeptyckio vardo garsinimas 2019 metais, minint jo gimimo 150-ąsias metines ir Dievo tarno arkivyskupo lietuvio Mečislovo Reinio – minint 135-ąsias gimimo metines. Pranešimuose bei pasisakymuose pravesti šių dviejų garbingų asmenybių paskutiniųjų gyvenimo metų palyginimai stiprina ir mus nūdienos sunkumuose.
Vladimiro kalėjime žuvę daug garbingų įvairių tautų sūnų. Ukrainietis studitų ordino archimandritas palaimintasis Klementijus Šeptyckis ir lietuvis arkivyskupas Dievo tarnas Mečislovas Reinys savo kančiomis ir mirtimi paliudijo meilę Dievui, Žmonėms, likdami ištikimi pasirinktos tarnystės kelyje.
Atgal
.jpg)
.jpg)
