VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Religija

09 20. Maldinga kelionė Kryžių kalnas-Šiluva

Jurgita Muchlickaitė

Piligriminio žygio dalyvė, gimnazistė, šaulė

Rugsėjo 9 - 11 d. Šiaulių vyskupija organizavo devintąjį tarptautinį piligriminį žygį iš Kryžių kalno į Šiluvą. Į žygį mes, jaunimas, leidomės su palaimintojo Jono Pauliaus II žodžiais: „Visas krikščionio gyvenimas yra tartum ilga maldinga kelionė į Tėvo namus – Tėvo, kurio besąlyginė meilė kiekvienam žmogui. Tokia kelionė vyksta kiekvieno žmogaus sielos gelmėse, tikinčiųjų bendruomenėse, o per jas – ir visoje žmonijoje“. Taigi su tokia kilnia misija keliavome ir mes, Baisogalos gimnazijos moksleiviai. Šiemet norinčių keliauti į šį žygį buvo kaip niekad daug, net du mokykliniai autobusiukai vežė mus, bet keliavo tie, kurie buvo pasiryžę ištverti šią ilgą ir gan sunkią kelionę ir tuo labiau sustiprinti savo tikėjimą. Daugelis tarp jų ir aš jau keliavome nebe pirmą kartą, todėl kelionės pasiruošimas buvo lengvesnis: žinojome, ką reikia įsidėti, jei pasikeistų orai.

 Šiluvoje

Nuvykę į Kryžių kalną, pamatėme nemažai atvykusio jaunimo, tarp jų ir senų draugų. Prisiregistravom, ir čia pat gamtoje dalyvavome susitaikymo atlaiduose, kuriuose visi galėjome prieiti išpažinties. Tada ir įvyko stebuklas – iš mūsų grupelės dauguma ėjome išpažinties, kiti jau senai nebuvę, ir iš po jos buvome visai kiti žmonės, jautėme tokį palengvėjimą, džiaugsmą širdy. Visi apsikabinę verkėme iš džiaugsmo! Tai buvo akimirka, kuri dar ilgai išliks atmintyje.

Po šv. Mišių išsirikiavę į žygio koloną patraukėme į kelionę. Šiemet buvo perpus mažiau - tik 750 - piligrimų, bet už tai visų veidai spindėjo, buvo geranoriškai nusiteikę - buvo gera keliauti.

Pirmąją dieną nužygiavome 20 km. Nakčiai apsistojome prie Rėkyvos ežero. Ten jau buvo pastatytos didelės kareiviškos palapinės, viskas paruošta vakaro prisistatymams. Krepšiai, kuriuos vežė kareiviai, buvo sukrauti į milžinišką krūvą, todėl ieškoti savo daiktų nebuvo lengva, tačiau kai rasdavome - džiaugdavomės. Įsikūrėm, pavalgėm kareiviškos košės ir tuomet turėjo būti prisistatymai, tačiau juos nukėlė rytojuj, nes vyko Europos krepšinio varžybos. Buvo smagu, kai į aikštę susirinkome visi piligrimai ir palaikėme savo krepšininkus, nors jie ir pralaimėjo.

Vėliau laukė šalta naktis, niekaip negalėjom užmigti, nes norėjosi bendrauti, pasikalbėti. Bet kai laukė sunki diena, nes reiks nueiti 30 km, tuomet supratome, kad reikia ir pailsėti.

Kėlėmės šeštą ryto, šaltoka, bet matėsi, kad sulauksim geros dienos. Buvo gana karšta, kelias ilgas, vandens trūkumas - gerai, kad bent geri žmonės pakelėse duodavo atsigerti bei vaišindavo obuoliais, pyragais. Jau jautėme, kad maudžia kojas, tačiau nepasidavėme: dainavom, o šokant taip gera buvo pakilnot kojas, kad net nepajusdavom, kai ateidavom į numatytas vietas. Eidami aplankėme mažas bažnytėles, paprašydavom Dievo ištvermės ir keliaudavom toliau. Mūsų narsuoliai Justas ir Dainius nešė mergaičių kuprines - taip jie bandė savo ištvermingumą.

Antroji naktis mūsų laukė netoli Tytuvėnų - prie Gauštvynio ežero. Vakare įvyko taip visų lauktas dalyvių prisistatymas. Mes taip pat papasakojom apie save, giedojom ir šokom. Po to mums koncertavo grupė ,,Aukštyn bures“ iš Kauno. Vėliau vieni šoko, kiti šildėsi prie laužo, treti „nusikalę“ miegojo.

Trečioji – paskutinė - diena buvo gan lengva: reikėjo nueiti apie 18 km. Palyginus buvo vieni juokai. Įėję į Tytuvėnus, aplankėme bažnyčią. Ten mus pasveikino kraštietis kunigas Rimantas Žaromskis, pavaišino saldainiais ir pats prisijungė prie mūsų kelionės į Šiluvą.

Paskutiniai kilometrai buvo patys smagiausi. Netoli Šiluvos visi piligrimai dainavom, giedojom bei skandavom. Pravažiuojančios mašinos mus sveikino ilgais pypsėjimais. Šiluvoje mus pasitiko daug žmonių, kurie prisijungė prie keliaujančių ir dalyvavo šv. Mišiose, kurias vedė arkivyskupas S. Tamkevičius. Daugybė pamaldų dalyvių, susitaikiusiųjų su Dievu, pelnydami atlaidų malonę, priėmė šv. Komuniją. Visi džiaugėmės, kad nuėjome visą ilgą kelią, patyrėme daug įspūdžių, susiradome daug draugų, todėl šis žygis mums, baisogaliečiams, tikrai dar nepaskutinis. Viltingai laukiame kitų metų jubiliejinio žygio, dėkodami ir linkėdami sveikatos mūsų mylimam žygio vadovui JE vyskupui Eugenijui Bartuliui.

Atgal