Religija
Vatikano II Susirinkimo žinia šio laikmečio žmonėms, visuomenėms, verslui ir visam pasauliui
Dainius A. Butautas
Publicistas, ekonomikos analitikas
Lygiai prieš 45 metus, 1965 metų gruodžio 7 dieną, Vatikano II Susirinkime buvo priimta pastoracinė Konstitucija apie Bažnyčią šiuolaikiniame pasaulyje Gaudium et spes. Šis dokumentas priimtas vienas paskutinių tarp kitų eilės svarbių ir reikšmingų dokumentų, iš kurių pirmasis - Konstitucija apie šventąją liturgiją Sacrosanctum Consilium - patvirtintas simboliškai kartu su dekretu dėl visuomenės komunikavimo priemonių Inter mirfica 1963 m. gruodžio 4 dieną. Paraleliai su Gaudium et spes Konstitucija tą pačią dieną priimti ir kiti šiai dienai aktualūs dokumentai - dekretai dėl kunigų tarnybos ir gyvenimo, dėl Bažnyčios misijinės veiklos bei Tikėjimo laisvės deklaracija.
Konstitucijos Gaudium et spes pratarmėje kalbama apie Bažnyčios artimą ryšį su visa žmonijos šeima, kam skirtas šis dokumentas bei tarnavimo žmogui svarbą ir kilnią reikšmę. Įvadinėse pastabose Bažnyčia raginama tinkamu būdu ištirti laiko ženklus, kaišalia augančios ekonominės galios didžiulė gyventojų dalis tebekenčia skurdą ir netgi badą, kai dar nepraėjusikaro grėsmė kelia papildomų įtampų, kurios sėja nerimą, bet kartu įvairių tautų ir tikėjimo žmones ragina atrasti Viltį, kuri teikia jėgos kurti gyvenimą (Benediktas XVI. Enciklika Meilė tiesoje). Žmogų ir visą žmoniją paliečia giluminiai pokyčiai: su sparčiai žengiančiu į pažinimo gelmes mokslu nebespėja žmogaus dvasinė pažanga, todėl gimsta didžiulis naujų problemų raizginys. Kita vertus, dėl spartaus žinių ir kitų veiksnių plitimo žmonijos bendruomenės likimas tampa vieningas. Ryškūssocialiniai pokyčiai paliečia patriarchalinius santykius, kaimo žmones vis daugiau traukia pramonės dūzgesys, o vis tobulesnės visuomeninės komunikavimo priemonės leidžia ne tik skleisti svarbias žinias, bet ir sukelti įvairias atgarsių bangas. Todėl žmogus atranda naujus ryšius, bet šis „visuomenėjimas“ ne visada yra brandus ir ugdo tikrus asmeninius santykius („asmenėjimą“). Toks vystimosi pobūdis ryškesnis tautose, besinaudojančiose arba siekiančiose naudotis ekonominės ir techninės pažangos patogumais. Nors tai ir netrukdo tradicijas gerbiančiose tautose kurti Sąjūdžius už brandesnę ir asmeniškesnę laisvę.
Visa tai sukeliapsichologinius, moralinius ir religinius pokyčius bei iškelia reikšmingai į regimąjį lauką ligi tol užslėptusšiuolaikinio pasaulio prieštaravimus. Dėl gyvenimo skubos padiktuotų tempų jaunuoliams: vaikinams ir merginoms - tampa sunkiau priimti iki tol galiojusias vertybes, kurios, kita vertus, niekur nedingsta. Norima kuo greičiau įgyti savo dalį šiuolaikiniame pasaulyje ir įgyti jame tam tikro socialinio svorio. Deja, tokia skuba dažnai niekur nenuveda. Todėl tėvai ir auklėtojai, atlikdami savo pareigas, neretai susiduria su vis daugiau sunkumų. Tikinčiuosius ir ne tik sukrečia pernelyg sparti mokslo bei savotiško naujojo humanizmo ekspansija į Dievo sritį. Kai kurie taip per kritiškesnį mąstymą vis aiškiau įsisąmonina priimtąjį tikėjimą ir gyviau atranda, pajunta ir pažįsta Dievą.
Tokie staigūs, dažnai netvarkingai vykstą pokyčiai ir pats skvarbesnis pasaulyje įsigalėjusių nesutarimų įsisąmoninimas sukelia arba didina prieštaravimus ir pusiausvyros stoką.Todėl atsiranda prieštaros tarp praktinio proto ir teorinio mąstymo, nepajėgančio suvaldyti ir darniai apimti turimos žinių visumos, tarp noro sėkmingai veikti ir sąžinės reikalavimų, bendruomeniškumo ir asmeniškumo bei kontempliacijos reikalavimų, veiklos specializacijos ir žvilgsnio į tikrovės visumą. Kyla nesutarimai tarp viena kitą keičiančių kartų, o nauji visuomeniniai santykiai sukrečia vyro bei moters bendrystę. Tokia prieštara persiduoda rasėms bei tautoms, klasėms, institucijoms, norinčioms taikiai sugyventi tarpusavyje ar ambicingų ideologijų pagrindu įgyvendinti godžius siekius.
Atsižvelgiant į kylančius prieštaravimus bei noro eiti, augti, kurti tiesos, gėrio ir meilės keliu, Žmonių giminės visuotiniai siekiai paliečia ir skatina pažinti Žmonių giminės giluminius klausimus. Drauge bręsta įsitikinimas, jog žmonija ne tik gali ir privalo vis labiau įtvirtinti savo viešpatavimą kūrinijai, bet taip pat gali ir privalo kurti politinę, visuomeninę ir ekonominę santvarką, kuri vis geriau tarnautų tiek visiems žmonėms, tiek pavieniams asmenims bei padėtų išreikšti ir ugdyti savo vertybes. Pavienių asmenų troškimas gyventi ir būti laimingiems kitų sąskaita atveria kelią į vergiją, nuosmukį ir meilės stoką. Iškyla egzistencinis klausimas - ar žmogus turi tarnauti materialinėms gėrybėms, ar šios turi tarnauti ir pasitarnauti žmogui ir bendram didesniam gėriui.
Šios išorinės prieštaros kyla iš vidinės kovos tarp žmogaus ribotumo ir jam Viešpaties suteiktų galimybių, tarp žemiškų bei transcendentinių siekių. Dėl to, pasak Šv. Apaštalo Pauliaus,būdamas silpnas ir nusidėjėlis, neretai jis daro tai, ko nenori, ir nedaro to, ką norėtų daryti. Tad jis jaučia suskilimą savyje pačiame, iš kurio ir bendruomenėje kyla daug ir labai didelių nesutarimų.
Šiuose prieštaravimuose gimsta svarbūs klausimai:kas yra žmogus? kokią prasmę turi skausmas, blogis, mirtis, kurie tebėra ir toliau, nors padaryta tokia pažanga? kuriam tikslui tarnauja tokia brangia kaina pasiekti laimėjimai? ką žmogus gali duoti visuomenei ir ko iš jos tikėtis? kas laukia po gyvenimo šioje žemėje?
Konstitucijos pratarmę ir įvadines pastabas apibendrina viltingas žvilgsnis į dabartį ir ateitį. Bažnyčia tiki, jog už visus miręs ir prikeltas Kristus savo Dvasia teikia žmogui šviesos ir jėgų, idant šis galėtų atitikti savo aukščiausią pašaukimą. Ji tiki, kad žmonėms po dangumi neduota kito vardo, kuriuo jie galėtų būti išgelbėti. Taip pat tiki, kad jos Viešpats ir Mokytojas yra visos žmonių istorijos raktas, centras ir tikslas. Be to, Bažnyčia tvirtina, kad visose permainose išlieka nepakitusių daug dalykų, kurių galutinis pagrindas yra Kristus, vakar, šiandien ir per amžius tas pats. Tad vadovaudamasis Kristaus, neregimojo Dievo Atvaizdo, visų kūrinių Pirmgimio šviesa, Susirinkimas į visus kreipiasi, norėdamas atskleisti žmogaus slėpinį ir padėti rasti pagrindinių mūsų meto klausimų sprendimą.
Atgal
.jpg)
(1).png)
