Religija
12 27. Sveikinimai su šv. Kalėdom
Mons. Alfonsas Svarinskas
Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė Jo mylimiem žmonėms. (Lk 2,14)
Džiūgauk Siono dukra, šlovink, Jeruzale: štai ateina pas tave šventasis pasaulio Išganytojas. (Iš šv. Kalėdų mišių)
Mato visas pasaulis išganingą Dievo veikimą. (Ps 97,3)
Kas nemyli, tas nepažįsta Dievo, nes Dievas yra meilė. (1 J4,8)
Pirmąjį advento sekmadienį (adventas prasideda sekmadienį, kuris yra artimiausias šv Andriejaus šventei, lapkričio 30 d. ) prasideda nauji B ciklo bažnytiniai metai, keturių savaičių pasiruošimas šv. Kalėdoms - Kristaus gimimo šventei laikotarpis.
Antrasis šv. Trejybės asmuo Dievo sūnus Jėzus Kristus įsikūnijo ir iš Mergelės Marijos priėmė Žmogaus kūną. Žmonija laukė ilgus amžius Mesijo atėjimo į mūsą istoriją. Po pirmųjų tėvų nusikaltimo žmonija prarado nemirtingumą, sielos ir kūno harmoniją ir savo veido prakaitu turėjo pelnyti duoną.
Rytų išmintis ir Antikos protas negalėjo žmonijai atsakyti į rūpimus, taip vadinamus, būties klausimus: iš kur mes ateiname, kodėl gyvename žemėje, kodėl vyksta nuožmi kova mūsą širdyje tarp gėrio ir blogio ir kas mūsą laukia po mirties. Šitą žmonijos ilgą Mesijo laukimą geriausiai išreiškia žydą pranašas Izaijas: „Rasokite dangūs iš aukštybių, ir debesys te išlyja teisumą. Žemė te prasiveria, te dygsta išganymas“ (lz. 45,8)
Atėjęs Kristus - Dievo sūnus mums paskelbė didį džiaugsmą, kad Dievas mus myli ir mes galime kreiptis į Jį „Tėve mūsą...“ maldos žodžiais, kad žemė žmonėms - tik išbandymo laikas, kad po žemiško gyvenimo mūsų laukia amžina laimė, kurios trokšta mūsą prigimtis. Ir Kristaus atnešta geroji Naujiena atsako į visus būties klausimus. Taigi, jau nebeesame istorijos nešiojamos smiltelės, bet per krikštą tampame Bažnyčios vaikais ir Dangaus paveldėtojais.
Po Kristaus atpirkimo Bažnyčia mus moko Kristaus vardu ir stiprina gyvenimo kelyje Sakramento malone.
Dabar mums reikia nuolatos ruoštis Kristaus užgimimui mūsą širdyse. Bažnyčia sėja Kristaus tiesos grūdą į mūsą širdis, o mūsą pareiga nuolat purenti savo širdies dirvą, norint gauti šimteriopą vaisių.
Lietuva jau švenčia virš šešių šimtą metų Kristaus gimimo šventę. Bet tos šventės ne visada būna džiaugsmingos. Jų poveikis dažnai priklauso nuo gyvenamojo momento įvykių. Liūdni ir tragiški buvo 1948 metai. Iš lietuvių okupantai atėmė žemę, laisvės kovotojus, dažnai dar pusgyvius, mėtė ant miestelio turgaviečių grindinio, kitus gyvuliniais vagonais vežė į Gulagą arba Sibiro tremtį. Tada gyvas buvo tautos tikėjimas į Dievą ir Tėvynės šviesesnę ateitį. Dėka šito tikėjimo tauta iškentė badą, šaltį ir ilgą, kruviną okupaciją. Tūkstančių tūkstančiai aukų už Dievą ir Tėvynę nupelnė mums laisvę.
Šios Kalėdos yra mums džiugios ir verčia susimąstyti. Ačiū Dievui, kad patekome į NATO ir ES, bet šios organizacijos mus gali apginti tik nuo išorinio priešo, o nuo vidinio priešo turime apsiginti mes patys. Danijos lakūnai, kurie šiuo metu saugo mūsą padangę, tvirtina, kad šiuo metu intensyvėja rusų karinė aviacija. Liūdna, kad Lietuvoje nieko nekalbama apie dvasinę krizę, kuri yra ekonominės krizės priežastis. Sovietų okupacijos metais vienam žmogui alkoholio teko 121, o dabar 200 litrų. Didėja narkotikų vartojimas.
Nieko nekalbama apie nužudytus 17 ministrų, 9 generolus, 8 majoro Jono Bulvičiaus bendražygius, apie nužudytus vyskupus ir kunigus.
Šiais metais Vilniaus savivaldybė davė leidimą gėjams 2012 m. kovo 11 d. žygiuoti per Vilnių. Ir tai - Kovo 11 d., kai Lietuva švęs Nepriklausomybės atkūrimo šventę. Nesenai Vilniaus teismas nubaudė trečios kartos A. Paleckį lygtinai vieniems metams už tai, kad jis skelbė, jog nebuvo jokios okupacijos, o lietuvis šaudė į lietuvį.
Dievo ir Lietuvos mylėtojai, ar galima labiau paniekinti tūkstančius lietuvių kovų aukas, žuvusias kovoje už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Gal išvengsime tautos teismo, bet Dievo teismo tikrai neišvengsime. Už tylą ir abejingumą katalikai ir lietuviai turės Dievui duoti dar didesnę apyskaitą, nes beveik iš kiekvienos šeimos yra žuvusiųjų arba kentėjusiųjų Sibire.
Broliai ir sesės, nedarykime šios tragiškos abejingumo ir tylos klaidos. Ne tik patys nedarykime, bet ir kitus sulaikykime.
Mes likome per šitą baisią okupaciją ne dėl savo asmeninių nuopelną, bet Dievas norėjo per mus perduoti savo valią sekančioms kartoms - kurti krikščionišką, šventą ir demokratišką Lietuvą. Šis mūsų įsipareigojimas te paskatina mus išlikti sąmoningais katalikais ir lietuviais.
Kristaus gimimo proga nuoširdžiai sveikinu partizanus, ryšininkus, politinius kalinius, tremtinius ir visus geros valios kovotojus užsienyje ir Lietuvoje, visus, kurie myli Dievą ir Tėvynę labiau negu savo gyvybę. Užgimusiojo visokeriopos palaimos, sveikatos ir ryžto, Dievui padedant, laimėti didžią Lietuvos laisvės kovą. Už gyvuosius ir mirusius Laisvės kovotojus nuoširdžiai melstis.
Atgal
.jpg)
