Religija
03 09. Kas ji – Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika – po 40-ties metų?
Ritonė Šalkauskienė
Kronikos epigrafas:Perskaitęs duok kitam!
Eina nuo 1972 m.
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos pasirodymas man buvo netikėtas ir lyg gaivus oro gurkšnis netikrumo apsuptyje. Turėjau garbės „gyvai“ susipažinti ir perduoti kitam tą originalų pirmąjį numerį, pažymėtą 1972 m. kovo 19-osios – šv. Juozapo dienos – data... Tada nežinojau to ypatingo leidinio informacijos pateikėjų, teksto rinkėjų, redaktorių. Bet šis leidinys kėlė nenusakomą pasididžiavimą ir pagarbią baimę dėl išsakytos tiesos ir misijos didingumo bei trapumo. Dabar vartant Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką (10 knygų), užsienio lietuvių surinktus per visus 17 metų išėjusius numerius – iš viso aštuoniasdešimt vieną – ir gražiai išleistas knygas, jausmas kitas. Tai dėkingumas leidėjams ir šlovė Viešpačiui. Ne vienas idealistas, dirbęs šį darbą, istorijai atseikėjo net dešimt metų lagerio ir tremties. „Tai ištvermingiausias ir labiausiai Tėvynę išgarsinęs leidinys...“ (Kardinolas Vincentas Sladkevičius).
Leidinio ištakos
Leidinio sumanytojas – tuomet kun. S. Tamkevičius SJ (dabar arkivyskupas), o šį sumanymą palaiminęs vyskupas tremtinys (Nemunėlio Radviliškyje) Vincentas Sladkevičius ir pavadinimą pasiūlęs. Kunigas ėmėsi vyriausiojo redaktoriaus ir koordinatoriaus darbo nuo pirmo leidimo numerio iki savo paties arešto 1983 m. Toliau šiam darbui vadovavo kun. J. Boruta SJ (dabar vyskupas). Sesuo Gerarda Elena Šuliauskaitė nuo 1975 m. buvo didžiosios dalies sumanymo vykdytoja – visus tekstus sutvarkydavo ir išspausdindavo rašomąja mašinėle. Po kun. S.Tamkevičiaus arešto, susirgus seseriai Gerardai, pagrindinius leidinio sudarymo ir rengimo darbus atlikdavo sesuo Bernadeta Mališkaitė. Pirmąjį numerį parengti padėjęs Petras Plumpa, sesuo Genovaitė Navickaitė. Nenuilstanti aktyvi bendradarbė buvo sesuo Nijolė Sadūnaitė. O kiek dar kitų pasiaukojusių ir įsipareigojusių šiam kilniam tikslui seserų! Tai seserys: Gema Jadvyga Stanelytė, Virginija Ona Kavaliauskaitė, Monika Gavėnaitė, Julija Kuodytė, Onutė Šarakauskaitė, Bronė Vazgelevičiūtė, Birutė Briliūtė ir kt. Kiek tuomet buvo įsipareigojusių kunigų – tai Juozas Zdebskis, Alfonsas Svarinskas, Jonas Kauneckas (dabar vyskupas), Vytautas Vaičiūnas ir kt. Leidinį daugino ir platino nemažas būrys kunigų, seserų ir pasauliečių. Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika (LKB Kronika) buvo leidžiama iki 1989 m. Prasidėjus Atgimimui, ši sudėtinga veikla baigėsi, nes iš dalies prarado aktualumą.
LKB Kronikos 30-mečio paminėjimas Vilniaus miesto savivaldybėje 2002 03 21. Priekyje (1 eilėje) – sesuo Bronė Vazgelevičiūtė; 2 eilėje - Nijolė Sadūnaitė, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, sesuo Elena Gerarda Šuliauskaitė, sesuo Edita Regina Teresiutė, Jadvyga Bieliauskienė, monsinjoras kunigas Alfonsas Svarinskas; 3 eilėje – Kazimieras Kryževičius, Vladas Lapienis, Petras Plumpa, Jonas Volungevičius
Iš tikrųjų LKB Kronika yra dokumentų ir faktų rinkinys apie tai, kaip sovietų valdžia persekiojo kai kuriuos kunigus už kunigiškų priedermių vykdymą, moksleivius, mokytojus, gydytojus už religines nuostatas bei religines praktikas. Čia ir įvairūs kreipimaisi, ir pareiškimai dėl tikinčiųjų teisių varžymo. LKB Kronikos turinys atspindėjo sovietmečiu vykdytą nuožmų ideologinį persekiojimą, kuris pirmiausia lietė bažnyčios instituciją, mėgino išguiti iš tikinčiųjų širdžių susitelkimo siekį, šiurkščiai skverbėsi į visuomenės istorinę, kultūrinę, socialinę raišką.
Leidinio sklaida
Ypač didelė leidinio reikšmė buvo užsienyje, nes informavo pasaulio visuomenę apie tikinčiųjų padėtį Lietuvoje. Tiražas Lietuvoje buvo nedidelis. Užsienyje LKB Kronikos informacija buvo skaitoma per „Amerikos balso“, „Laisvės“, „Vatikano radijo“ stotis. Kaip atskleidžia arkivyskupas S. Tamkevičius, pirmuosius LKB Kronikos numerius jis per Maskvos disidentus (S. Kovaliovą, A. Lavutą, T. Velikanovą, G. Jakuniną ir kt.) perduodavęs Čikagoje leidžiamam dienraščiui „Draugas“, vėliau – Lietuvių katalikų religinės šalpos (LKRŠ) organizacijai. Kun. Kazimieras Pūgevičius LKB Kroniką nuo antrojo numerio pradėjo versti į anglų kalbą. Jo iniciatyva pirmoji LKB Kronikos knyga buvo išleisti 1000 egz. tiražu ir išsiuntinėta po Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką. Kunigo Kazimiero Kuzminsko pastangomis atskiros LKB Kronikos knygos buvo išverstos ir išplatintos pagrindinėmis pasaulio kalbomis: anglų, prancūzų, italų, ispanų, vokiečių.
Vertinimai:
Dabar žvilgterėkime, ką apie šį unikalų darbą kalba mūsų amžiaus iškilieji asmenys:
„LK Bažnyčios Kronika Lietuvos istorijoje liks kaip šventas idealistų darbas kovoje už Bažnyčios, Tėvynės ir žmogaus teises.“
Adolfas Damušis. (1941 m. Laikinosios vyriausybės ministras, prof., JAV ateitininkų vadas, globėjas), 1992 05 28.
„Mes liekame amžinai dėkingi JUMS, kurie liudijote Tiesą, per Meilės darbus, o per tai išsaugojote Gyvąją Tautos Dvasią ir vedėte Ją į tikrąją vienintelę KRISTAUS LAISVĘ.
Su giliausia pagarba ir dėkingumu kun. Arvydas Žygas, 1992 11 22.“
„Dėkokime Dievui už Laisvę ir būkime Dievo kojomis, rankomis ir širdimi Tėvynės judančioje kryžkelėje.“
Kun. Antanas Rupšys (Šventojo Rašto ST vertėjas), 2001 05 04.
„LKB Kronika – tai lietuviškos Jeruzalės gatvės, kuriose liko įspaustos Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kryžiaus kelio pėdos. Nuolanki pagarba visiems, ėjusiems tuo keliu. Nevertas Jūsų bičiulis A.Žilinskas-Vidas Spengla.“
2003 05 28 Kardinolo Vincento Sladkevičiaus atminimui.
„Tremtiniai, partizanai ir politkaliniai įrodė, kad mes neįveikiami. Tad būkime tokiais.“
A. Tyla (akademikas-ekspertas, istorikas), 2004 06 15.
„Ačiū jums, bičiuliai lietuviai!Už jūsų ir mūsų laisvę!“
Tatjana Velikanova ir A.Lavut (Rusijos disidentai), 1992 03 14, Kaune.
„Su meile prieš neapykantą!- tokia pamoka visiems...“
Vyt. Landsbergis (Profesorius, Lietuvos Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Europos parlamentaras), 1992 11 15.
„Šis leidinys – gyvas tiesos liudijimas. Lietuvos kryžiaus kelio viršūnė!Ačiū Jums, drąsieji katalikai. Per Jus atgimė Tiesa, atgimė Viltis ir Laisvė. Jūs ištvėrėte ir laimėjote.
Su meile – Akademikas Giedrius Uždavinys“ (kardiochirurgas, buvęs LKMA prezidentas), 1993 09 28.
„Tai atrama ir kelrodis jaunimui – Lietuva esame mes dabar. Iš taip pažintos Lietuvos ateina ir atsakomybė už ateitį... Su didele pagarba šios knygos puslapiams.“
Rasa Juknevičienė (Kovo 11-osios akto signatarė, krašto apsaugos ministrė), 2006 02 24.
„Su susižavėjimu ir dėkingumu!Telaimina Jus Dievas!“
Prof. Sergejus Kovaliovas (Maskvos universiteto prof., garsiausias Maskvos disidentas, už Lietuvos Katalikų Kroniką kalintas 10 metų lageryje), 1997 04 05.
„Krikščionių kova, kaip ir meilė, niekada nesibaigia.“
Petras Plumpa (politinis kalinys už Kroniką), 1992 03 14.
„Kai DIEVAS su mumis, kas prieš mus? Ačiū JAM už viską!“
Nijolė Sadūnaitė (politinė kalinė už Kroniką).
„NENURIMKIME!“
Zigmas Zinkevičius (Akademikas, lituanistas), 2000 10 23.
„Dar daug, daug reikia padaryti, kad į mūsų gyvenimą grįžtų Tiesa, Meilė, Ištikimybė Tėvynei ir atsidavimas Dievui.“
P. Vėlyvis (istorikas, Rumšiškių muziejaus mokslinis bendradarbis, Kronikos ir „Aušros“ bendradarbis), 1995 11 11.
***
LKB Kronika sovietmečiu drąsino, mokė, įkvėpė tikinčiuosius nepalūžti. Šių gerų ir pasiaukojusių žmonių triūso vaisiai atvedė mus į Kovo 11-ąją.
LKB Kronikos prisiminimas Kaune 2002 03 16. Iš kairės sėdi: Aleksandras Lavut, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Sergejus Kovaliovas; stovi: sesuo Virginija Ona Kavaliauskaitė, sesuo Nijolė Sadūnaitė, vyskupas. Jonas Boruta, sesuo Elena Gerarda Šuliauskaitė, sesuo Janina Judikevičiūtė, kunigas Vytautas Vaičiūnas
„Ne visi mes buvome prie „Kronikos“ lopšio, ne visi su ja. Norėčiau būti buvęs...“ – rašo Vidas Spengla jau 11-tos LKB Kronikos (apie pirmąsias dešimt knygų) pratarmėje. O vyskupas Sigitas Tamkevičius kalba, kad persekiojimas buvo ir Dievo dovana, nes vertė mąstyti, ieškoti, branginti ir ginti tas vertybes, kurias labai lengva pamesti laisvės sąlygomis... „Labai norėčiau, kad tai nebūtų tik papasakojimas apie netolimą praeitį, bet kad visa tai pažadintų žmogaus širdyje atsakomybę už šiandienos ir rytdienos Lietuvą.“
Šių dienų sąmoningi piliečiai turime ne tik būti dėkingi tūkstančiams kuklių katalikų, kurie kėlė viltį, meldėsi ir dirbo, kad katalikiška dvasia būtų gyva, bet ir įsipareigoję idealus auginti savo širdyje ir skleisti juos mūsų vartotojiškoje visuomenėje.
Atgal