Religija
04 12. Lvovo religijų istorijos muziejui – 40
Dr. Aldona Vasiliauskienė
Apie Lvovo religijų istorijos muziejų ir ten nuo 1991 m. kasmet organizuojamas tarptautines mokslines konferencijas, įvairias parodas „Lietuvos Aide“ rašyta 2007 m. (Balandžio 17. P. 9; Gegužės 4. P. 7; Birželio 7. P. 1, 4, Birželio 8. P. 4), 2008 m. (Liepos 24. P. 5; Liepos 25. P. 5; Liepos 26. P. 5), 2009 m. (Birželio 11. P. 6–7), minėta muziejaus veikla ir kituose straipsniuose, o 2009 m. (Birželio 10. P. 6–7) detalizuotas Lietuvos spaudos dėmesys šio muziejaus veiklai (Lietuvos spauda apie Religijų istorijos muziejaus Lvove veiklą).
T. Pavlo Jachimec OSBM – šventės dalyvis
2013 m. balandžio 5 d. Lvovo religijų istorijos muziejus atidarė parodą, skirtą muziejaus veiklos 40-mečiui, į kurią iš Lietuvos buvo pakviesti Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios klebonas kun. t. Pavlo Jachimec OSBM ir šio straipsnio autorė. Kunigą gerai pažįsta muziejaus darbuotojai, nes jis, iš Vilniaus atvykdamas į Lvovą apsilanko, domisi muziejaus veikla. Be to, globojo muziejaus darbuotojų delegaciją (Nadiją Polianską, Ruslaną Bubrik, Tamarą Matvejevą ir Maksymą Martyną), 1910 m. gruodžio 8–10 atvykusią į Lietuvą, susipažinti su muziejais, užmėgsti bendradarbiavimo ryšių.
Iš Lvovo religijų muziejaus istorijos
Lvovo religijų istorijos muziejaus 40 metų veiklos jubiliejus skatina žvilgterėti į jo istorines šaknis.
Pasirengimas parodai: iš kairės: Ruslana Bubriak, Zorjana Bilyk ir Lilija Moravska. Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo
Lvovo Religijų istorijos muziejus įsikūręs buvusiame dominikonų vienuolyne, kuris statytas XIV–XVII a., o pati bažnyčia perstatyta 1749 m.
Šios, dominikonams priklausiusios bažnyčios bei vienuolyno, kaip ir daugelio vienuolynų likimas sovietų okupuotose teritorijose buvo panašus – jie uždaryti.
Sovietams uždarius Lvovo dominikonų vienuolyną bei bažnyčią, 1949 m. į Gdanską išvyko paskutiniai vienuoliai dominikonai. Jie, pagal žmonių pasakojimą, kartu išsivežė ir stebuklingą Dievo Motinos paveikslą. Deja, tolesnis paveikslo likimas nežinomas.
Pradžioje bažnyčia ir vienuolynas buvo naudoti sandėliui, o nuo 1970 m. čia įsikūrė Lvovo istorijos muziejaus Religijos istorijos ir ateizmo skyrius, po trijų metų – 1973-aisias – tapęs atskiru Religijos istorijos ir ateizmo muziejumi (čia gi galima pravesti paraleles su Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčia, kurioje, kaip gerai žinome, taip pat buvo įrengtas ateizmo muziejus).
Keičiantis politinei situacijai, šis muziejus, vienas pirmųjų panašaus profilio įstaigų Ukrainoje, pakeitė pavadinimą (išmestas žodis „ateizmas“) ir 1989 m. jis pasivadino Religijų istorijos muziejumi. Nuo 2004 m. muziejui vadovauja direktorė Zorjana Bilyk.
Z. Bilyk talkina pavaduotojai Lilija Moravska (mokslo reikalams), buvęs muziejaus direktorius Volodymyr Hajuk (menedžmentui), Natalija Orlevič (finansiniams reikalams) ir Volodymyr Vladyčinskyj (techniniams reikalams).
Muziejaus kolektyvo prašymu dominikonų bažnyčioje katalikams Graikų apeigomis pradėtos aukoti šv. Mišios. Dominikonų bažnyčia (ir dabar vietiniai lvoviečiai taip ją vadina) perduota unitams, mat Lvove nebuvo nei vieno vienuolio dominikono (jų ir dabar nėra).
Muziejuje funkcionuoja per 10 įvairių skyrių, leidykla „Logos“ bei 4 filijos: Religijotyros institutas (įkurtas 1993), Červonogrado filija (įkurta 1978 m. veikė bažnyčios ir vienuolių bazilijonų vienuolyno Červonograde patalpose, o 1989 m. filijai buvo suteiktos patalpos grafų Potockių rūmuose) ir Sokalio filija (pradėta kurti 1985 m. pavasarį dailininko A. Pokotiuko iniciatyva kaip vietos muziejus, nuo 1995 m. tapo filija), 2010 m. įsteigta Bortiansko filija.
Prie parodos eksponatų. Iš dešinės: Marija Omelčuk, Lesia Keričiuk ir Volodymyr Hajuk. Dešinėje pusėje matyti sovietmečiu išleistas plakatas, apie vitražų parodą – ir drąsiai pasirinktas Dievo Motinos vitražas
Lvovo religijų istorijos muziejus nors vadinosi ateizmo muziejumi, tačiau ir sovietmečiu atliko svarbių darbų: uždarant cerkves, bažnyčias, kitas šventoves, muziejaus darbuotojai gelbėjo meno vertybes – daug jų sukaupė, išsaugojo ir restauravo, o atėjus nepriklausomybei ir laisvai pradėjus veikti šventovėms, juos sugrąžino. Deja, daugelis tų išsaugotų ir restauruotų meno kūrinių dėl tarpkonfesinių nesutarimų kartu su bažnyčiomis ar cerkvėmis buvo sudeginti...
Prasidėjo konfliktai tarp Bažnyčių (dera priminti, kad šiuo metu Ukrainoje veikia 5 didžiausios oficialios Bažnyčios: trys stačiatikių (Kijevo patriarchato, autokefalinė cerkvė ir Maskvos patriarchato) bei dvi katalikų (Lotynų apeigų ir Graikų apeigų).
Itin didelius reikalavimus kėlė Maskvos patriarchatas ir jiems priklausiusios stačiatikių cerkvės. Graikų katalikų apeigų bažnyčia tuo metu jau galėjo išeiti iš pogrindžio. Padėtis buvo sudėtinga. Tad muziejuje, tuometinio direktoriaus V. Hajuko iniciatyva įkurta oratorija – veiklių žmonių diskusijų grupė, kuri, siekdama rasti išeitį, kartu su kitais Graikų apeigų katalikais inteligentais kreipėsi į Ukrainoje gerai žinomą istoriką prof. Jaroslavą Daškevičių (1926 12 13–2010 02 25).
Ekumeninei veiklai plėsti siekta organizuoti apvaliuosius stalus – bendriems pokalbiams ir problemų sprendimui surinkti Bažnyčių atstovus. Pradžioje buvo gana sudėtinga sukviesti įvairių konfesijų atstovus, dabar gi muziejaus darbuotojai džiaugėsi, kad jie ateina patys. Keliami klausimai aktualūs ir bendri visoms konfesijoms.
Laiku bėgant šie apvalūs stalai išsiplėtė į konferencijas (jos idėją iškėlė prof. J. Daškevičius ir, nepaisant garbaus amžiaus, nuo 1991 m. padėjo organizuoti konferencijas ir pats iki mirties aktyviai dalyvavo).
Eksponatų apgaubti susirinkusieji įdėmiai klausosi direktorės Zorjanos Bilyk pranešimo. Iš kairės sėdi: Lilija Moravska, t. Pavlo Jachimec OSBM
Tarptautinės mokslinės konferencijos išgarsėjo Lvovo religijų istorijos muziejų ne tik Ukrainoje, bet ir už jos ribų. Nuo 2007 m. į šias konferencijas pakviesta straipsnio autorė, mielai dalyvauja, kasmet skaitydama pranešimus (pranešimų pagrindu parengti mokslo straipsniai spausdinami leidinyje „Religijų mokslas Ukrainoje“).
40-mečiui skirtas renginys
2013 m. balandžio 5 d. Religijų istorijos muziejus Lvove, atidarė parodą, kurią parengė parodų organizavimų skyrius, vadovaujamas Ruslanos Bubriak. Parodos atidaryme buvo paminėtas muziejaus veiklos 40-metis. Pagrindinį pranešimą, pristatydama atliktus darbus, saugomas fonduose vertybes, užmegztus ryšius su kitais muziejais bei kitomis šalimis, besiplečiantį bendradarbiavimą detalizavo muziejaus direktorė Zorjana Bilyk.
Direktorė Z. Bilyk akcentavo, kad muziejuje sukaupta per 90 tūkstančių religijų istorijai, menui bei istorijai vertingų eksponatų. Muziejus saugo XV–XVII a. unikalią ikonų kolekciją. Tarp jų ir žinomo XVII a. Ukrainos dailininko I. Rutkovičiaus darbai, žinomų XVII–XIX a. dailininkų Š. Čechovičiaus, S. Strojinskovo, M. Jablonskovo, Z. Kopystinskovo, M. Sosenko, A. Monastyrskovo, M. Osunčiuko drobių rinkinys. Žymaus XVII a. skulptoriaus I. Pinzelio darbai, Tripoljės kultūros archeologiniai paminklai bei originalūs daiktai iš Senovės Egipto, Graikijos, Romos. Muziejus sukaupęs didžiulę kolekciją XVI–XVIII a. senųjų leidinių, tarp kurių 1581 m. Ostroge išleista Biblija.
Ekspozicijoje – Lvovo religijų istorijos muziejaus mokslo leidiniai
Z. Bilyk kalbėjo, kad Muziejaus bibliotekoje yra per 50 tūkstančių tomų leidinių. Tai ir Kijevo, ir Lvovo, ir Maskvos, ir Peterburgo dvasinių akademijų teologų darbai, šių institucijų periodiniai leidiniai; Italijos, Vokietijos, Austrijos, Prancūzijos, Lenkijos katalikiškų institucijų literatūra. Be to, saugomi Ukrainos katalikų universiteto Romoje leidiniai, o taip pat ir Krymo musulmonų religinių leidinių rinkinys.
Direktorė Z. Bilkyk džiaugėsi 1989 m. muziejuje įkurta leidykla „Logos“, pradėjusia pirmąsyk Ukrainoje spausdinti darbų seriją „Ukrainos dvasiniai veikėjai“, „Dvasinė lyrika“. Itin svarbus nuo 1992 m. leidžiamas kasmetinis leidinys „Religijų istorija Ukrainoje“ – tai organizuojamų mokslinių konferencijų pranešimų medžiaga, išleidžiama konferencijos pradžiai. (Galima pasidžiaugti, kad ir mūsų Vilniaus Gedimino technikos universitete, prof. Algimanto Nako organizuojamos konferencijos, skirtos mokslo istorijai, konferencijos pradžiai taip pat pateikia gražias knygeles su iš anksto atsiųsta pranešimų medžiaga).
Buvo kalbėta apie veikiančias ekspozicijas, pasidžiaugta, kad buvusioje trapeznoje (vienuolyno valgykloje) yra autentiški XVII a. barokiniai vargonai – tai vokiečių meistro Liudviko Forello darbas. Tai vienintelis tokio tipo koncertinis instrumentas Ukrainoje.
2010 m. lankytojų dėmesiui atidarytas jau ir muziejaus požemis, kur, kaip manoma 1270 m. kunigaikštis Levas pradėjo rūmų statybą...
Buvo džiugu stebėti vaizdo įrašus iš susitikimų su kitų kraštu atstovais, tarkim, Lietuvos mokslininkais, Lvove – Religijų istorijos muziejuje.
Renginiui vadovavo parodų organizavimo skyriaus vedėja Ruslana Bubriak. Sveikinimai ir pasisakymai tęsėsi ne vieną valandą. Pasibaigus oficialiai daliai, įsigilinus į parodos eksponatus, buvo galimybė dalyvauti ekskursijoje po muziejų, jo požemius. Svečiai buvo apdovanoti šiai progai nukaltomis jubiliejinėmis monetomis.
Atgal
.jpg)
