Religija
04 12. Tikėjimas - kelias link laimės?
Mykolo Romerio universiteto profesorius Gediminas Navaitis
Tikintys laimingesni
Lietuvoje kone keturi penktadaliai gyventojų per apklausas tvirtina esantys katalikai. Pagal šį rodiklį Lietuva nusileidžia gal tik kaimynams lenkams. Mūsų šalis vis dar mėgsta skambiai vadintis Marijos žeme.
Religiniai jausmai lietuviams padėjo atsilaikyti nuo rusinimo carizmo laikais, atsispirti prievarta bruktam ateizmui sovietmečiu. Ilgus metus katalikybė Lietuvoje padėjo saugoti ne tik tautinę tapatybę, bet ir šeimos vertybes. Savo ruožtu Bažnyčia buvo labai įtakinga valstybės ir visuomeninio gyvenimo institucija.
O kaip yra su religingumu praktiškame XXI amžiuje? Ar jis ir toliau padeda mums gyventi? Ar tikėdamas žmogus tampa laimingesnis? Tikras tikintis neabejodamas atsakys „taip“, o abejojantis suabejos ir tikėjimo verte.
Tarptautinė visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Gallup“ apklausė pagrindinių pasaulinių religijų – krikščionybės, islamo, induizmo, budizmo ir judaizmo – išpažinėjus. Šiuo tyrimu siekta išsiaiškinti, kokią įtaką religija daro žmonių dvasinei gerovei. Apklausti 7231 žmonės iš 49 šalių.
Apklaustieji teigė, jog tikėjimo dėka patyrė įvairius džiugius išgyvenimus, tarp kurių dažniausiai buvo minimi šie – laimė, meilė, dėkingumas, pasididžiavimas, romantiški jausmai. Tačiau paaiškėjo, kad religiniai jausmai tikintiesiems kėlė ir neigiamus išgyvenimus – liūdesį, pyktį, kaltę, gėdą.
Skirtingi keliai link laimės
Religingumas ilgai buvo įsivaizduojamas kaip dvasinės gerovės dalis, be kurios žmogui sunku pasijusti laimingam. Ar tikrai tikėjimas padeda būti laimingam? Ne vienas tyrinėjimas įrodo būtent tai. Pavyzdžiui, garsus amerikiečių psichiatras K.Kendler‘is su kolegomis nustatė, kad religingumas sumažina psichinių sutrikimų tikimybę. O psichologės B.Fredrickson tyrimai parodė, kad religingi žmonės optimistiškiau žvelgia į ateitį ir galbūt dėl šios priežasties sėkmingiau įveikia problemas. Jos įsitikinimu, religijos skatinama viltis gali padėti žmogui sunkioje situacijoje.
Regis, ką bendra gali turėti pamaldų lankymas ir turtingesnis gyvenimas? Sociologas C. Graham teigia, kad tyrimai patvirtino pamaldų lankymą esant paauglių ir jaunimo tarpasmeninio bendravimo šaltiniu, kuris stiprina pasitikėjimo ir įsipareigojimo jausmus, o tai tampa geresnio mokymosi prielaida, kas savo ruožtu siejasi su aukštesniu išsilavinimu, o aukštesnis išsilavinimas su didesniu jį įgijusių asmenų atlyginimu.
Tačiau ne kiekviena pasaulinė religija vienodai supranta viltį ir optimizmą. Laimė ir kelias į ją, kurį rinksis budistas, gali iš esmės skirtis nuo, tarkim, to paties tikslo siekiančio krikščionio. Per apklausas paaiškėjo, kad dvasinę gerovę šių dviejų religijų atstovai įsivaizduoja skirtingai. Pavyzdžiui, krikščionys, priešingai nei budistai, siekia patirti stipresnes emocijas. Budistai linkę labiau kontroliuoti savo emocijas ir išgyvenimus.
Lietuvos piliečiams svarbiausia būtų katalikų tikėjimo ir dvasinės gerovės sąsajos. Pastaruoju metu jos itin problematiškos. Didelis savižudybių skaičius šalyje, materialinių vertybių vyravimas rodo, kad arba katalikybėi sunku atsakyti į šiuolaikinio globalaus pasaulio iššūkius, arba kad katalikybės teigiamų vertybių kaip tik ir trūksta Lietuvos visuomenėje.
Kiekviena konfesinė bendruomenė ugdo savitą reagavimą į pasaulį ir tikinčiojo požiūrį į save. Ugdo ir jausmus, nurodo, kurie yra tinkami, o kurie ne. Krikščionys, kurie vadovaujasi Dešimčia Dievo įsakymu, kurie turėtų „mylėti artimą kaip patys save“, galėtų aktyviai auklėti žmonės meilės visai žmonijai dvasia. O budistai, skelbiantys pagarbą gyvybei, galėtų ugdyti ekologinį mąstymą ir elgesį.
Ką remti: Bažnyčią ar piliečius?
Visos pasaulinės religijos, o gal ir mažiau paplitusios, gali prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo. Tačiau ar tikrai prisideda? Taip vadinamos „laimės ekonomikos“ tyrimai irgi bandė atsakyti į šį klausimą, bandė rasti ryšį tarp tikėjimo, ekonominio gerbūvio ir laimės. Jie parodė tai ko ir galėjome laukti - skirtingos kultūros, skirtingos konfesinės bendruomenės siūlo ne tapačius kelius gerovės link. Tačiau nekyla abejonių – tikėjimas daugeliu atveju suteikia žmonėms teigiamus išgyvenimus, kurie padeda jei ne spręsti problemas, tai nors kiek saugo nuo streso, gyvenimą padaro bent kiek ramesnį ir gražesnį. Jie taip pat parodė nors ir silpną, bet patikimą ryšį tarp tikėjimo ir ekonominės sėkmės. Todėl tikintieji gali sakyti, kad Dievas laimina jų ekonomines pastangas, o abejojantys turi pripažinti, kad tikėjimo vertybės turi ir pragmatinę vertę. Šie faktai skatina svarstyti kaip turi elgtis visuomenė, kurioje Bažnyčia atskirta nuo valstybės? Ar ji turi remti konfesines institucijas, kurios prisideda prie piliečių gerovės ugdymo? Kaip ir kiek remti?
Atsakymas į šiuos klausimus nėra paprastas, bet vėlgi galima pasiremti psichologiniais ir sociologiniais laimės tyrimais, kurie patvirtina, kad valstybė prisidėdama prie dvasinių paslaugų teikimo, visų pirma remia ne Bažnyčią, o savo piliečius.
Atgal
.jpg)
(1).png)
