Religija
06 14. Tikėjimas, mokslas ir placebas
Dr. Julius Šalkauskas
Motyvu rašyti šį straipsnį buvo Lietuvos Aide atspausdintas akad.prof. Jono Grigo straipsnis „Ar tikėjimas yra tik placebas.“ Prof. J.Grigas yra vienas iš žymiausių Lietuvos fizikų-eksperimentatorių, feroelektros ir fazinių virsmų tyrimų pradininkas Lietuvoje. Tačiau ši sritis fizikoje man yra tolima ir mane labiau domina jo gausūs pasaulėžiūriniai straipsniai, liečiantys mokslo ir religijos santykį. Dauguma jų objektyviai nagrinėja šį klausimą, pagarbiai cituoja tikinčiųjų žymių mokslininkų (pagal jį tokių esama apie 40%) pažiūras. Mane šokiravo aukščiau minėto straipsnio turinys ir ypač jo pabaiga. Ten jis rašo, kad „Placebo poveikis Hofman gal būtų didesnis, jeigu ji daugiau tikėtų transcendentine meditacija. Todėl lankykite bažnyčią, melskitės, nes kuo daugiau tikite religijos ar vaistų nepaprasta galia, tuo daugiau iš to gaunate! Vienintelė kaina, kurią turite sumokėti, yra jūsų racionalumas“ (L.A.2013 065 01 Nr.118,119,120 p.3.)
Čia jau prasideda sąvokų painiava ir prieštaravimai kitiems to paties autoriaus straipsnių teiginiams šiuo klausimu. Jei apie 40 proc. mokslininkų, jų tarpe eilė Nobelio premijos laureatų, yra tikintys, tai kaip jie būdami neracionalūs galėjo sukurti moksle tokius reikšmingus darbus? Mokslas su neracionalumu yra visai nesuderinamas. Prof. J.Grigas straipsnyje (Veidas 2007, 10, 04 p. 51) nurodo vieną, bet ne vienintelį, mokslinį racionalų argumentą Dievo realumui pagrįsti: „Kodėl menkiname Dievo išmintį, jo tobulumą? ....kaip tobulai užkoduota vaisiaus lastelėje milžiniška genetinė informacija visam gyvenimui, ir čia raskite Dievo išmintį.“ Jei Dievas pagal ateistus yra „nieko vardas“, tai iš kur čia atsiranda išmintis? Nebent racionalumą, kaip mąstymo savybę, autorius sukeitė su racionalizmu – pažiūra, kad niekas, ko negalime aiškiai protu suvokti, iš viso neegzistuoja. Tačiau racionalistas apriori atmetęs Dievą, kaip pilnai protu nesuvokiamą esybę, juo netikės, neeis į bažnyčią melstis ir iš placebo jokios naudos negaus.
Placebas yra situacija, kada gydytojas pateikia pacientui „vaistus“ kuriuose nėra jokių gydančiųjų medžiagų. Bet įtikinęs pacientą šių „vaistų“ veiksmingumu tikrai gauna neblogą gydomąjį efektą ir tuo didesnį, kuo pacientas labiau „tikės“ tais „vaistais“. Tai sąmoninga gydytojo apgavystė, siekiant pacientui gydomosios naudos. Autorius placebo efektą perkelia visoms pasaulinėms religijoms, sektoms ir jų kūrėjams, kaip psichoterapinę priemonę religijoms, kurios kaip ir medikų „vaistai“, nieko realaus neatspindi. Gali būti, kad kai kurios primityvios ar net nusikalstamos sektos, kaip Scientologija ar Munizmas siekdamos sau naudos gali panaudoti placebą kaip savo įtakos pagrindimą. Tačiau pasaulinės religijos, visų pirma – krikščionybė, turi savo filosofiją ir kaip liudija autoriaus dažnai cituoti tikintys mokslininkai, turi ir racionalių argumentų. Vieno iš didžiųjų ateizmo apaštalų prof. R. Dawkinso teigimu „tikras mokslininkas negali būti tikintis“. Tai reikštų, kad straipsnio autoriaus minėti 40% mokslininkų yra „netikri“ ir dalis jų neteisėtai gavo Nobelio premijas. Sunku būtų tuo patikėti žinomų faktų akivaizdoje. J.Grigas knygoje „Kokiam pasaulyje gyvename“ (Vilnius, 2012, p. 245) teigia: „ ... neįžeiskite Kūrėjo manydami,kad visata ir jos sudedamosios dalys galėjo atsirasti savaime! Protas ir logika sako, kad visai šiai visatos didybei ir gyvybės joje sudėtingumui su jos viršūne – žmogaus protu – reikėjo Kūrėjo!“ . .
Sąmoningas tikintysis turi pakankamai racionalių argumentų savo tikėjimui Dievu – Visatos ir žmogaus dvasios Kūrėju pagrįsti. Todėl jo tikėjimas, atitinkantis faktinai egzistuojantį Dievą, jį daro labiau moraliu, žmonišku, nesitaikančiu su jokiu blogiu ir placebas jam neegzistuoja.
Atgal
.jpg)
