VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Religija

06 14. Šventė Panevėžyje

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje 2013 m. birželio 9 d. Sumos šv. Mišias aukojo šeši kunigai: prel. habil. dr. prof. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS (Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos kunigas, VDU Katalikų teologijos fakulteto prodekanas ir Kauno kunigų seminarijos studijų dekanas),  kun. Egidijus Venckus (grįžęs vasaros atostogoms iš studijų Romoje), kun. Tomas Janavičius (Baisogalos Švč. Trejybės parapijos klebonas), kun. Virgilijus Šimukėnas (Suvainiškio Šv. apaštalo Jokūbo parapijos klebonas), kun. Algirdas Toliatas (Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo parapijos vikaras) ir kun. Simas Maksvytis (Panevėžio vyskupo Jono Kaunecko vikaras), kuris ir vadovavo šv. Mišių aukai, dėkodamas Aukščiausiajam už 15 metų darbą Kristaus vynuogyne.Kun. Simas Maksvytis – teologijos ir bažnytinės teisės licenciatas, doktorantas. Kartu meldėsi dr. kun. Romualdas Zdanys (Panevėžio vyskupijos kancleris ir ekonomas, Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas) Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kunigai Eugenijus Troickis (administratorius), Dainius Matiukas (vikaras) ir Vitalijus Kodis (vikaras), altarista jubil. Pranas Sabaliauskas OPS.

Šv. Mišias Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje aukoja kunigai. Iš kairės: Egidijus Venckus, prel. habil. dr. prof. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS, Simas Maksvytis, Tomas Janavičius, Virgilijus Šimukėnasir Algirdas Toliatas. Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo

Keli biografijos štrichai

1974 m. sausio 3 d. Šilutėje Kazimieros Daukšaitės ir Juozo Maksvyčio šeimoje gimęs vidurinysis sūnus buvo pakrikštytas Simu. Berniukas augo religingoje šeimoje tarp dviejų brolių Lino (gim. 1970 m.) ir Stasio (gim. 1973 m.).

1981–1992 m. Simas Maksvytis mokėsi Šilutės pirmojoje vidurinėje mokykloje. Ją baigęs studijavo Kauno Tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje (1992–1997). Tuo metu iš 40 įstojusių kandidatų seminarijoje kunigystės šventimų sulaukė 26 Viešpaties pašauktieji. 1997−1999 m. studijas tęsė Vytauto  Didžiojo Universitete (magistrantūra, pastoracinės teologijos studijos), apsigindamas teologijos licenciato laipsnį, kurį gavo už darbą „Anykščių šv. Mato parapijos tikinčio aktyvaus jaunimo (16–18 m.) dvasinių poreikių analizė XXI amžiaus išvakarėse".

Po dviejų metų studijų Vytauto Didžiojo universitete Katalikų Teologijos fakultete, kun. S. Maksvytis 2008 m. gavo teologijos licenciato laipsnį, baigdamas bažnytinės teisės studijų programą, tema „Vienumo ir neišardomumo reikšmė krikščionių santuokoje, teologiniai ir teisiniai aspektai kan. 1056 šviesoje".

Nuo 2008 m. kun. S. Maksvytis – Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto doktorantas.

Nuo 2010 m. vyskupo J. Kaunecko siuntimu bažnytinės teisės studijas gilinasi Romos popiežiškajame Laterano universitete. 2012 m. apsigina bažnytinės teisės licenciato laipsnį.

Nuo 2012 m. rudens Vytauto Didžiojo universitete Katalikų teologijos fakultete tęsia doktorantūros studijas, rašydamas disertaciją apie Šiluvos Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo fenomeno reikšmę piligrimų pastoracijoje. (Darbo vadovas prel. habil. dr. prof. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS).

Darbas parapijose

1998 m. birželio 6 d. vysk. Juozas Preikšas Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje Simą Maksvytį įšventino į kunigus. Jaunas kunigas buvo paskirtas į Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato parapiją, kur vikaravo  daugiau nei septynerius metus (iki 2005 metų ).

Antroji paskyrimo vieta – Truskava. Kun. Simas Maksvytis beveik penkerius metus (2005–2010) dirbo klebonu Truskavos Šventosios Dvasios ir Ančiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijose.

Nuo 2012 m. liepos 4 d. – yra Panevėžio vyskupo Jono Kaunecko vikaras pastoracijai.

Pedagoginė veikla, kultūriniai renginiai, darbas organizacijose.

Dar studijuodamas Kauno kunigų seminarijoje klierikas Simas pradėjo pedagoginį darbą: dirbo tikybos mokytoju Kauno, vėliau būdamas kunigu – Anykščių mokyklose ir gimnazijose (1994–2005). Kun. S. Maksvytis ketverius metus (2000–2004) dėstė teologiją Panevėžio kolegijos Rokiškio filiale. Vėliau įvairias teologijos paskaitas skaitė VDU Teologijos fakultete bei Kauno kunigų seminarijoje (2008–2010).

Arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus SJ skyrimu nuo 2007 m. iki 2010 m. kun. S. Maksvytis dirbo Vytauto Didžiojo universitete kapelionu.

Vikaraudamas Anykščiuose, parapijoje organizavo kultūrinius renginius, bei savo iniciatyva bažnyčioje surengė tris kalėdinius koncertus (2003, 2004, 2005).

Molėtų rajone prie Siesarties ežero organizavo stovyklą „Dangaus ir žemės vaikai“ (2001–2009), kurioje devynias vasaras galėjo dvasingai ir turiningai ilsėtis moksleiviai iš įvairių parapijų: Anykščių (2001–2005), Truskavos ir Anykščių (2006), Truskavos, Josvainių ir Pernaravos (2007–2009).

Kunigas Simas Maksvytis Panevėžio katedros šventoriuje prie Dievo tarno kunigo Alfonso Lipniūno kapo

Tris vasaras (2000, 2002, 2005) kun. Simas Maksvytis darbavosi Amerikos lietuvių jaunimo stovykloje „Neringa“.

Nuo 2005 m. pabaigos iki 2010 m. rugsėjo mėn. Truskavos parapijos namuose klebono S. Maksvyčio iniciatyva įkuriami 50 vietų rekolekcijų namai, pradėtos rengti „Kairos" („Dievo laiko") rekolekcijos studentams ir jaunimui, stovyklos, dvasiniai sambūriai bei įvairūs renginiai.

Kunigas Simas Maksvytis užėmė atsakingas vadovaujančias pareigas visuomeninėje veikloje bei Panevėžio vyskupijoje.

Vikaraudamas Anykščiuose buvo paskirtas Utenos apskrities ateitininkų dvasios vadu (2002–2005), o nuo 2007 metų yra Panevėžio krašto skautų kapelionas.

Kun. Simas Maksvytis turi atsakingų pareigų Panevėžio vyskupijoje: Panevėžio vyskupijos kunigų tarybos narys (2002–2007), Panevėžio vyskupijos kunigų tarybos narys konsultorius, Panevėžio vyskupijos tribunolo teisėjas (nuo 2008), vicepostulatorius Dievo Tarno kunigo Alfonso Lipniūno beatifikacijos byloje (paskirtas 2006 m.), nuo 2009 m. ekspertas–konsultorius istoriniams dalykams Dievo Tarno kunigo Alfonso Lipniūno beatifikacijos byloje.

Iš prel. habil. dr. prof. Vytauto Stepono Vaičiūno OFS  pamokslo

Pamokslą pasakęs prel. habil. dr. prof. Vytautas Steponas Vaičiūnas kalbėjo, kad vienas didžiausių žmogaus rūpesčių – atlikti žemėje savo pareigą. Kiekvienas tėvas ir motina rūpinasi savo vaikų išsilavinimu, kad jis turėtų darbą. Tačiau kiekvienas žmogus dar turi Aukščiausią globėją – Dievą.

Kristus savo misijai tęsti pasirinko paprastus kaimo žvejus. Jis su meile kvėpė savo pasirinktiesiems didįjį uždavinį: ką gavęs iš Tėvo, perdavė jiems, kad jie eitų į visą pasaulį ir padarytų laimingais visus žmones.

Netgi ir Judas, sakė pamokslininkas, jei jis būtų turėjęs drąsos prisipažinti, irgi būtų pakeltas į Altoriaus garbę.

Apaštalai stiprybės gavo kai buvo atsiųsta Šventoji Dvasia: tapo ne tik sekėjais, bet ir liudytojais, mirdami kankinio mirtimis. Tik vienas Jonas, sulaukęs garbingo amžiaus, mirė savo mirtimi. Jis turėjo užduotį: surinko medžiagą, parašė Evangeliją, Apokalipsę, išlikę Jono laiškai – tai buvo Dievo planas.

Panevėžio vyskupo vikaras kun. Simas Maksvytis džiaugiasi Romos popiežiškajame Laterano universitete 2012 m. gautu bažnytinės teisės licenciatą liudijančiu diplomu

Visos profesijos, kurios tarnauja gėriui, yra garbingos. Į pasaulį kiekvienas atėjome norint Dievui, tačiau esame apsupti ne tik genetinio prado, bet ir socialinių aplinkybių. Šiandien pasaulyje nuvertinama šeimos samprata, dora, atsakomybė...

Kiekvieno kunigo, vyskupo atėjimas į šį pasaulį – Dievo planas ir noras. Tai didžiulė dovana, per kurią realizuojasi visas Kristaus paliktas mokslas – Meilės žodis – tai pats brangiausias Kristaus palikimas. Kunigas pasirenka meilės kelią visai žmonijai ir eina ten, kur kviečia Dievas, kur nurodo vyresnieji. Būna ir tokių, kurie dezertyruoja – išduoda Kristų, pasirenka kitą gyvenimo kelią. Tam yra įvairių priežasčių, o svarbiausia – nustojama melstis...

15-kos metų kunigystės jubiliejus, kurį mini kun. Simas Maksvytis – tai gražus jau subrendusio kunigo, mokančio atiduoti savo gyvenimą kitiems, jubiliejus.

Prel. habil. dr. prof. Vytautas Steponas Vaičiūnas, pateikęs faktų iš kun. S. Maksvyčio gyvenimo ir veiklos, džiaugėsi, kad per tokį trumpą laiką, Dievui apdedant, tiek pasiekta dvasiniame gyvenime, atlikta tiek daug darbų. Visas gyvenimas tampa turiningas tiek, kiek jį įprasminame su Dievo valia. Būna dvasioje abejonių, sunkumų, bet mes turime vienintelį šaltinį – eucharistiją.

Prelatas dėkojo Dievo Apvaizdai, kad kun. Simas Maksvytis neišdavė Šventos Eucharistijos – jeigu mylime, niekados nedarysime bloga. Meilės realizacija spinduliuoja iš kunigo Simo. Jis ne tik labai nuoširdžiai moka šypsotis, bet moka dovanoti tą meilę, kurią yra davęs Kristus.

Baigdamas pamokslą prel. habil. dr. prof. Vytautas Steponas Vaičiūnas sakė: „Duok, Viešpatie,  tau, kunige Simai, visose Dievo Apvaizdos numatytose tau pareigose, likti ištikimu ir dovanoti Kristaus gerumą“.

* * *

Po šv. Mišių Panevėžio Katedroje nusidriekė ilga eilė sveikintojų: atvažiavo grupės parapijiečių iš Anykščių, Truskavos. Sveikino Panevėžio Katedros parapijos tikinčiųjų atstovai, įvairios tikinčiųjų grupelės, giminaičiai, kunigo gerbėjai, atvykę iš įvairių Lietuvos vietų. Sveikinimus užbaigė Panevėžio Katedros choristai, įteikdami ne tik gėlių, bet ir pagiedodami „Ilgiausių metų“.

Kunigas Simas Maksvytis visiems nuoširdžiausiai dėkojo, o ypač buvo dėkingas prel. habil. dr. prof. Vytautui Steponui Vaičiūnui, kurį vadino Tėvu. Kalbėjo apie prelato pasiaukojimą, dėmesingumą kiekvienam seminaristui, studentui, jo nuoširdžią globą ir baigus mokslus.

Sveikinusiųjų bendravimas ilgai užsitęsė prie jubiliejinio vaišių stalo parapijos namuose. Čia, kun. Simą Maksvytį, paaukoję šv. Mišias savo parapijose, sveikino Panevėžio vyskupijos kunigai.

Atgal