Religija
06 18. Bernardinų bažnyčia susigrąžino dar vieną šventą paveikslą
Domantas Jocys
Į Bernardinų bažnyčią Vilniuje po daugelio metų grįžta altoriniai paveikslai, kurie 1949-aisiais sovietams uždarius šią vieną iš seniausių ir didžiausių Vilniaus šventovių, buvo išsklaidyti po kitas Lietuvos bažnyčias ir muziejus.
Liepos 2-ąją Bernardinų bažnyčioje viename iš altorių bus iškilmingai pašventintas stebuklingasis Šv. Didako paveikslas, išsaugotas sostinės Šv. Dvasios (Dominikonų) bažnyčioje. Po daugiau kaip šešių dešimtmečių sugrįžęs paveikslas įmontuotas į vieną iš altorių, kurio atstatymą ir paveikslo restauravimą finansavo Lietuvoje ir Lenkijoje garsi Radavičių giminė.
Daugiau kaip aštuonerius metus dingusių Bernardinų bažnyčios paveikslų ieškojęs menotyrininkas Juozapas Blažiūnas sako, kad palyginus gerai išsilaikęs šventojo Didako paveikslas, kurio autorystė dar nustatinėjama, buvo nutapytas XVIII a. antroje pusėje, kai Bernardinų bažnyčia buvo rekonstruojama ir jos naujiesiems altoriams reikėjo paveikslų. Iš visoje šioje gotikinėje bažnyčioje yra dvi dešimtys altorių.
"Šventojo Didako vaizdavimas Europoje yra labai retas, dažniausiai jis vaizduojamas su rože ir krucifiksu. Žinome, kad Vilniaus Bernardinų bažnyčioje buvo du šv. Didako paveikslai - šitas altorinis, o kitas, didelis, kabėjo už centrinio altoriaus ir vadinosi "Šv Didako stebuklai". XVIII a. pabaigoje altoriniam paveikslui buvo užsakyti prabangūs sidabriniai aptaisai, tačiau paveikslas jų neteko, kai Tado Kosciuškos sukilimo reikalams 1794 m. buvo renkamas, perlydomas ir parduodamas visas sidabras, taip pat ir iš bažnyčių", - svarsto menotyrininkas restauratorius J. Blažiūnas.
XIX amžiaus pirmoje pusėje paveikslui pagaminti žalvariniai pasidabruoti gražiai kalinėti aptaisai, dengiantys beveik visą paveikslą ir išlikę iki mūsų dienų. Jie rudenį bus pritaisyti prie paveikslo, bet kasmet nuo liepos 2-osios, kai Didakas buvo kanonizuotas, kelias savaites paveikslas tikintiesiems bus rodomas be aptaisų.
Šv. Didakas buvo ispanas pranciškonas, vienas iš labiausiai pasižymėjusių pranciškonų ordino reformatorių. Gimęs 1400 m. neturtingoje šeimoje, Didakas išgarsėjo savo pamaldumu ir gerumu, kai surinktas aukas išdalindavo vargšams. Vėliau jis pagarsėjo kaip sunkių ligonių gydytojas. Didako vardas ispaniškai skamba kaip šventasis Diegas, arba šv. Jokūbas. Per visą XVI amžių Katalikų Bažnyčia tik vienintelį Didaką paskelbė šventuoju.
Šventojo palaikai saugomi Alkalos miesto katedroje Ispanijoje. Tikintiesiems jie rodomi vienintelę dieną per metus - lapkričio 13-ąją.
Stebuklingojo Šv. Didako paveikslo pašventinimo iškilmės Bernardinų bažnyčioje vyks liepos 2 dieną, o spalio 4-ąją į bažnyčią sugrįš dar vienas - Šv. Pranciškaus paveikslas. Tikimasi, kad dar šįmet Bernardinų bažnyčioje bus pradėtas atstatyti Rusiškosios Dievo Motinos altorius.
.jpg)
