Religija
07 03. Šilutės evangelikų liuteronų parapija (parapijos įsteigimas ir bažnyčios pastatymas)
Algirdas Mikas Žemaitaitis
Šiais metais Šilutės (Šilokarčemos) evangelikų liuteronų parapija švenčia 100-ąsias įkūrimo metines. Apie ją išsamiai yra rašęs KU doc. Albertas Juška savo solidžioje knygoje „Mažosios Lietuvos Bažnyčia XVI–XX amžiuje“(1997, p. 363–370).Ją galima skaityti ir internete adresu: http://www.liuteronai.lt/Parapijos/Silutes-parapija/Parapijos-istorija/Parapijos-istorija. Tačiau joje pasigendame kai kurių tikslesnių datų, o pačios bažnyčios pašventinimo apsirikta data M. Liuterio gimimo dieną – spalio 10 (gimė lapkričio 10 d.) ir toliau kartojama, pateko net ir į „Mažosios Lietuvos enciklopediją“ (2009, p. 413–415).
Verdainės evangelikų liuteronų bažnyčia prieš II pasaulinį karą
Daug konkrečių žinių galime rasti ir Šilutėje gyvenusio, šio krašto istorijos tyrinėtojo bei bibliofilo Petro Jakšto (1899–1988) monografijoje „Senoji Šilutė“(1994, p. 221–241).Joje pabrėžiamos Šilutės dvaro savininko, ekonomijos patarėjo Hugo Šojaus (Hugo Scheu, 1845–1937) aktyvios pastangos ir nuopelnai tiek steigiant parapiją, tiek ir statant pačią bažnyčią, kuriai žemės sklypą (80x95 m) jis nemokamai padovanojo, taip pat molį bei žvyrą, kuo pigiausia kaina tiekė plytas iš savo plytinės, aukojo grynais pinigais. Pirmojo parapijos steigimo laikotarpio (1910–1915) dokumentų medžiagą H. Šojus buvo rūpestingai surinkęs. Ją sudarė net 146 lapai. Pirmasis dokumentas – 1910 04 09 H. Šojaus laiškas Rytų Prūsijos provincijos karališkajai ev. konsistorijai su prašymu atskirti Šilokarčemą ir artimiausius kaimus nuo Verdainės parapijos bei sudaryti naują parapiją, o bažnyčiai ir klebonijai pasiūlė nemokamai duoti žemės sklypą. Verdainės parapija priešinosi tokiam sumanymui.
Šilutės M. Liuterio evangelikų liuteronų bažnyčia (pašventinta 1926 11 10) su klebonija prieš II pasaulinį karą
1910 10 01 įsteigta Šilutės (Šilokarčemos) evangelikų liuteronų parapija nuo Verdainės parapijos atskyrus aštuoniskaimus.
1910 11 27 pašventinta Šilutės kapinių koplyčia (lavonbutis). Įvairiuose šaltiniuose netiksliai nurodomi 1907 m. Restauruotą koplyčią Tilžės g. 2013 05 25 naujai pašventino LELB vyskupas Mindaugas Sabutis.
1913 06 15 turėjo būti minima Vokietijos kaizerio Vilhelmo II dvidešimt penkerių metų valdymo sukaktis. Šilutiškiai kreipėsi į jį su prašymu pavadinti statomą bažnyčią jubiliejine kaizerio Vilhelmo bažnyčia. Šis maloniai sutiko ir skyrė paramos 40 240 Mk.
1913 06 16 pašventintas bažnyčios kampinis akmuo.
Pirmasis pasaulinis karas sutrukdė pastatyti bažnyčią, tik 1915 m. rudenį buvo baigta klebonija. 1918 m. pabaigoje, Vokietijai pralaimėjus karą, kaizeris Vilhelmas II, atsisakęs sosto, pabėgo į Olandiją. Nebebuvo jokios prasmės statomą bažnyčią vadinti jo vardu. 1919 10 11 Šilutės parapijos taryba kreipėsi į atskiriamo Klaipėdos krašto komisarą, buvusį Gumbinės apygardos prezidentą grafą Georgą Franzą Wilhelmą fon Lambsdorfą (Lambsdorff, 1863–1935),prašydama leisti statydintis bažnyčią. Leidimas buvo gautas ir vėl prasidėjo lėšų paieška ne tik Karaliaučiuje, bet ir Berlyne.
Pirmasis Šilutės evangelikų liuteronų parapijos kun. Teodoras Eikė (Eicke)
1924 08 27 naujai pašventintas bažnyčios kampinis akmuo.
1926 11 10 iškilmingai pašventinta puošniausia Klaipėdos krašte Šilutės Martyno Liuterio evangelikų liuteronų bažnyčia (arch. Kurt Gutknecht, 1894–1985).
Ta proga jos freskų autorius, Karaliaučiaus meno akademijos profesorius Richardas Pfaiferis (Pfeiffer, 1878–1962) išleido 16 psl. (iš jų 3 tušti) leidinį „Die evangelische Kirche in Heydekrug im Memelland“. Nei spaustuvė, nei vieta, nei leidėjas nenurodyta. Jo vienas egzempliorius buvo ev. liut. kun. Miko Preikšaičio bibliotekoje Batakiuose. Šioje atmintinėje trumpai atpasakota bažnyčios statybos istorija, paminėti jos statytojai ir aukotojai, aprašyti bažnyčios paveikslai ir vidaus įrengimai.
Bažnyčios 50 m aukščio bokšte su trim varpais rodo laiką didžiausias Lietuvoje laikrodis. Pačioje bažnyčioje yra 950 sėdimos vietos ir 40 registrų Elbingo firmos „Wittek“ vargonai.
Verdainės evangelikų liuteronų bažnyčia prieš 1914 m.
Bažnyčia pranoko vienos parapijos maldos namų reikmes. Tai – apibendrinta ev. liuteronų tikėjimo (o ir visos krikščionybės) šventovė, įkūnijanti šio tikėjimo esmę, jos praeitį, dabartį ir ateitį.
1832 m. buvo atidarytos Šilutės (tuometinės Verdainės parapijos) evangelikų kapinės, kurias 1898 m. aptvėrė nauja geležine tvora. 1962 m. pavasarį jos uždarytos ir vandališkai beveik visiškai sunaikintos.
Pirmasis parapijos kunigas buvo Teodoras Eikė (Ludwig Friedrich Theodor Eicke, 1881 Karaliaučiuje–1955 01 03 Berlyne), buvęs Verdainės parapijos antruoju kunigu (1911–1913). Pamaldas jis ėmė laikyti mokyklos salėje, vėliau laikinai „Krikščionių draugijos“ maldos namuose Liepų gatvėje. 1942 m. dėl neaiškių priežasčių T. Eikę perkėlus į menką Muldžių parapiją (Girdavos aps.), jį pakeitė Piliavos kun. Ernstas Daudertas (Ernst Daudert; 1942 02 ??–1945).
Plačiau apie kun. T. Eikę ir jo šeimą (žmoną ir 4 sūnus bei 2 dukras) galima skaityti dabartinio Šilutės parapijos kun. Remigijaus Šemeklio leidžiamose „Parapijos naujienose“(2012, Nr. 3) arba internete: http://silute.lelb.eu/?p=653. Beje, kun. R. Šemekliui, šiemet mininčiam kunigo tarnystės dešimtmetį, 2013 06 15 iškilmingose bažnyčios kertinio akmens pašventinimo šimtmečio minėjimo pamaldose LELB Konsistorijos sprendimu įteiktas sidabrinis kryžius.
Atgal
.jpg)
