Religija
07 20. Švč. Trejybės bažnyčioje ukrainiečiai paminėjo Kijevo Rusios krikšto 1025-ąsias metines
Dr. Aldona Vasiliauskienė
Liepos 15-ąją ukrainiečiai mini šv. Volodymyro Didžiojo dieną, liepos 24-ąją – švenčiama šv. Olgos diena.
Kunigaikštienė Olga ir jos vaikaitis Volodymyras
Kunigaikštienės Olgos vardas neatsiejamas nuo Kijevo Rusios krikšto. Olgos vardas pirmą kartą metraščiuose paminėtas 903 m. 945 m. Drevlianų sukilimo metu nužudžius Kijevo didįjį kunigaikštį Igorį, jo žmona Olga, kaip regentė, 945–964 metais valdė Kijevo valstybę už mažametį sūnų Sviatoslavą. 957 m. nuvykusi į Konstantinopolį apsikrikštijo. Manoma, kad ji ten priėmė krikščionybę, nors, kai kurių istorikų spėjimu, ji krikščionybę priėmusi Kijeve dar 955 metais Elenos vardu. Grįžusi iš Konstantinopolio, kunigaikštienė Olga prisidėjo prie krikščionybės plėtimo. Olga kreipėsi į vokiečių imperatorių Otoną I (966–973), prašydama iš Vakarų į Kijevą atsiųsti vyskupą.
Nors Olgos sūnus Sviatoslavas, valdęs 964–972 m., atsisakė krikštytis, tačiau jos vaikaičio Volodymyro valdymo metais (980–1015) buvo apkrikštyta Kijevo Rusia. Pradžioje buvęs pagonis, krikščionybę įtvirtino kaip valstybinę religiją. Jis tapo pirmuoju krikščionimi – Kijevo valdovu, o 988 metais krikštijo ir visą valstybę. Iš Konstantinopolio buvo atsiųstas metropolitas Teofilatas bei keletą vyskupų, tačiau aktyvūs misionieriai atvyko iš Bohemijos, Motavijos ir Bulgarijos, kur buvo įsitvirtinęs Kirilo ir Metodijaus kultūrinis palikimas.
Stačiatikių Bažnyčia kunigaikštienę Olgą kanonizavo ir paskelbė šventąja. Šventuoju paskelbtas ir kunigaikštis Volodymyras, tačiau jis nekanonizuotas.
“Darnyčiankos” koncertas Švč. Trejybės bažnyčioje.
Liepos 15-ąją Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčioje Kijevo Rusios krikšto 1025-ąsias metines t. Vikentijus (Vasilijus Janickij) OSBM, pradėjo iškilminga liturgija, kurios metu giedojo grupė žinomo ansamblio “Darnyčanka” atvykusi iš Kijevo (vadovas, nusipelnęs artistas Petro Andrijčiuk). Tiek žmonių, kiek tądien susirinko Švč. Trejybės bažnyčioje būna tik per didžiąsias šventes – kitų tautų žmonės susirinko paklausyti žinomo ansamblio, apsirengusio gražiais tautiniais drabužiais, atliekamų kūrinių.
Koncertuoja ansamblis „Darnyčianka”. Diriguoja nusipelnęs artistas Petro Andrijčiuk. Dešinėje sėdi Ukrainos Nepaprastasis ir Įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Valerijus Žovtenka, Kultūros atašė Svetlana Kovtun ir t. Vikentijus (Vasilijus Janickij) OSBM.Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo
Pasibaigus liturgijai, ansamblis atliko religinių giesmių bei patriotinių dainų, kurios virpino kiekvieno klausiusio širdį, tad netilo aplodismentai, atlikta žymiai daugiau muzikinių kūrinių, negu buvo numatyta.
Kaip sakė vadovas, ansamblis į Lietuvą atvyko jau trečią kartą. Šį kartą numatyti koncertai Klaipėdoje, tačiau stabtelėta Vilniuje, kuris kiekvienam ukrainiečiui itin brangus – čia savo pėdsakus paliko Tarasas Ševčenka. O šiandieną Vilnius svarbus dar ir tuo, kad Lietuva pirmininkauja Europarlamente ir lapkritis bus lemiamas Ukrainai, ukrainiečiai tikisi didžiulės Lietuvos paramos…
Petro Andrijčiuk visiems linkėjo “Tegul Dievas Jus veda džiaugsmo keliais”.
Ukrainos Nepaprastasis ir Įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Valerijus Žovtenka džiaugėsi tokia gražia dvasios švente: kad taip įspūdingai skambėtų dainos, turi būti graži žmogaus siela, tad džiaugėsi ansamblio dvasingumu, ansamblio vadovui įteikė padėką, įvairių dovanų.
Mintys iš Vasilijaus Kapkano pranešimo.
Po koncerto pranešimą skaitė Vasilis Kapkanas. Prelegentas kalbėjo apie Krikščionybės plėtrą, šv. Vasilijų Didįjį – liturgijos autorių, šventovių statybą Kijeve ir kitose vietose, minėjo pirmąjį Kijevo metropolitą Larioną, Vladimirą Monomachą ir „Rusų teisę”, LDK kunigaikščio Vytauto Didžiojo veiklą, iškėlė vienybės apaštalą šv. Juozapatą, kunigaikštį Konstantiną Ostrogiškį ir jo pastatytą mūrinę (vietoj medinės) Švč. Trejybės bažnyčią, kuri 2014 m. minės 500 metų jubiliejų.
Ansamblis „Darnyčianka” su savo vadovu Petro Andrijčiuk (pirmoje eilėje viduryje), šala jo Ukrainos Nepaprastasis ir Įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Valerijus Žovtenka (kairėje) ir t. Vikentijus (Vasilijus Janickij) OSBM
Pranešėjas V. Kapkanas išskyrė keturis Kijevo krikščionybės pagrindus: Kijevo krikščionybės pasaulėžiūros pagrindas yra įsitikinimas, kad Dievo malonė yra pagrindinis veiksnys be kurio neįmanomas joks išganymas nei asmens, nei tautos, nei valstybės; Prieš Dievą visos tautos yra lygios, dėl to neįsigalėjo kitos tautos misijinės viršenybės principas; Visuomeniniame gyvenime ir asmenys (nepaisant kilmės) ir tautos privalo laikytis Evangelijos tiesų; Aktyvus dvasininkijos ir pasauliečių dalyvavimas įgyvendinant socialinį teisingumą ir krikščionišką gailestingumą (Kijevo Pečioros Lauros vyresnieji buvo patarėjai tiek paprastiems žmonėms, tiek kunigaikščiams).
T. Vikentijaus OSBM palinkėjimai.
T. Vikentijus OSBM sau ir visiems linkėjo, kad panašūs susitikimai – šventės vyktų ir toliau, glaudžioje bažnyčios, ukrainiečių bendruomenės ir valdžios (ambasados) jungtyje, kad į jas noriai lankytųsi lietuvių ir kitų tautų atstovai. Kunigas pasveikino varduvininkus – visus Volodymyro vardu ar tėvavardžiu besivadinančius. Po tokio pasveikinimo „Darnyčianka” įvairiausiomis melodijomis sugiedojo “Ilgiausių metų”.
Primintina, kad Kijevo Rusios krikšto 1025 metų jubiliejaus iškilmės vyks Kijeve rugpjūčio 17–18 dienomis. Lietuva turėtų džiaugtis ir didžiuotis, kad šiam jubiliejui savo nepaprastuoju pasiuntiniu Popiežius Pranciškus paskyrė Vilniaus arkivyskupą emeritą kardinolą Audrį Juozą Bačkį, kuris Šventojo Tėvo vardu vadovaus jubiliejinėms iškilmėms, perduos Popiežiaus žinią Ukrainos Katalikų Bažnyčiai ir Šventojo Tėvo Apaštalinį palaiminimą.
Palaimintojo Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitas Ukrainoje.
2001 m. birželio 23–27 d. pirmąsyk Ukrainoje lankydamasis Palaimintasis popiežius Jonas Paulius II, paskutiniąją savo vizito dieną, birželio 27-ąją, altoriaus garbėje paskelbė 27 asmenis. O tų pačių metų lapkričio 4 d. jau Vatikane paskelbė dar vieną palaimintąjį – tai vyskupas bazilijonas Pavlo Gojdič OSBM (1888 07 17–1960 07 17). Popiežius pažymėjo, kad Ukrainos Katalikų Bažnyčia "savo istorija ir savo kankinių krauju yra pašaukta, negailėdama jėgų, darbuotis vardan visų krikščionių vienybės”. Tarp paskelbtųjų palaimintaisiais keturios vienuolės: s. Juozapata (Michailina Hordaševska, 1869 11 20–1919 04 07), 1892 m. Ukrainos Sokalio rajono Žuželyje, įkūrusi Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo seserų tarnaičių kongregaciją (SSMI) ir s. Tarsikija Matskiv (1919 03 23–1944 07 17) SSMI. O taip pat dvi Šv. Juozapo Sužadetinio kongregacijos seseris (OPDM) – kankines: Laurencija (Herasimovą, 1911 09 31–1952 08 28) ir Olimpiją (Olhą Bidą, 1903–1952 01 23); kongregacija įkurta 1896 m. Ukrainos Sokalio rajono Žuželyje.
Po koncerto. Iš kairės: Ukrainos ambasados Kultūros atašė Svetlana Kovtun, Kazimieras Tamošiūnas, Viktorija Ovčerenko, Ukrainos Nepaprastasis ir Įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Valerijus Žovtenka, ansamblio „Darnyčianka” vadovas nusipelnęs artistas Petro Andrijčiuk, t. Vikentijus (Vasilijus Janickij) OSBM, Ukrainos ambasados konsulinio skyriaus vadovas Lietuvoje Andrej Bacyj ir Liudmila Skroboč
Greta palaimintaisiais paskelbtųjų kunigų bei vyskupų ir vargonininkas Volodymyras Prijma (1906 07 17–1941 06 26), NKVD agentų žiauriai kankintas ir nužudytas kartu su kunigu Mikola Kondradu (1876 05 13–1941 06 26), taip pat paskelbtu palaimintuoju.
2001 m. lankydamasis Ukrainoje Popiežius akcentavo Kijevo Rusios krikšto svarbą, Ukrainą pavadino katalikybės pasienio kraštu, pažymėjo, kad dvi viena šalia kitos esančios liturginės tradicijos, ne prištaravimas, o Bažnyčią praturtinanti įvairovė.
Ukrainos katalikų episkopatui priklauso Ukrainos Graikų apeigų katalikų Bažnyčios Sinodo bei Lotynų apeigų Vyskupų konferencijos nariai.
Atgal
.jpg)
