Religija
08 02. Religinis – kultūrinis gyvenimas Kamajuose 1936–1938 m.
Dr. Aldona Vasiliauskienė
Panevėžio vyskupijos kurijos archyve (PVKA) saugomos parapijų bei kunigų asmens bylos. Tarp PVKA byloje „Kamajai“ saugomų dokumentų itin svarbios apyskaitos, kuriose nurodomas parapijiečių bei kitatikių (lenkų, stačiatikių, sentikių, kalvinų, žydų) skaičius, parapijoje veikusios katalikiškos brolijos bei draugijos, neutralios ir priešingos tikybai organizacijos, kultūrinės ekonominės organizacijos. Prie organizacijų nurodytas ir joms priklausančių asmenų skaičius, išskirti vyrai ir moterys. Minimosmokyklos, jų atstumai nuo bažnyčios, mokytojų skaičius bei tikybą dėstančio kunigo pavardės.
Pagal 1936 m. apyskaitą Kamajų parapijoje gyveno 4410 katalikų ir 391 kitatikis (lenkų 3, stačiatikių 2, sentikių 7, kalvinų 1, žydų 381). 1938 m. šis skaičius kiek pakito – 4462 katalikai ir 386 kitatikiai (žydų 375, sentikių 6, stačiatikių 4 ir reformatų 1).
2011 m. Kamajų Šv. Kazimiero bažnyčios klebonu paskirtas kun. Andrius Šukys – aktyvus religinių, mokslinių renginių palaikytojas ir dalyvis. 2013 m. liepos 24 d. Skapiškyje, pašventinus Rūpintojėlį Dievo tarnui M. Reiniui (tautodailininkas Pranas Kaziūnas). Iš kairės: t. Pavlo Jachimec OSBM (Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų parapijos klebonas), Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos s. Dalia Liutkevičiūtė, kun. Vytautas Rapalis (Vilniaus Visų Šventųjų parapijos klebonas), Zarasų dekanas kun. Remigijus Kavaliauskas (Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas), kun. Albertas Kasparavičius (Subačiaus – stoties Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos klebonas), Kamajų Šv. Kazimiero bažnyčios klebonas kun. mgsr. Andrius Šukys, UAB „Vilava“ generalinis direktorius Antanas Vilūnas, kun. dr. Gediminas Jankūnas (Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikos klebonas), kan. Stanislovas Krumpliauskas (Dusetų Švč. Trejybės parapijos klebonas), klierikas Žilvinas Treinys (Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos) ir apaštalinis protonotaras Smilgių Šv. Jurgio parapijos klebonas Bronius Antanaitis. Nuotrauka iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo
Bažnyčios ir jos pastatų remonto darbai
Iš dokumentų (apyskaitų) sužinome, kad Kamajų Šv. Kazimiero bažnyčios vidus dekoruotas 1912 m. menininko Zaborskio iš Šiaulių, bažnyčioje yra Goebelio – Karaliaučiaus firmos 1934 m. pagaminti 12 balsų vargonai, gieda choras (12 vyrų ir 17 moterų), skamba 1805 m. Rygoje gamintas varpas, o trys varpai, išvežti į Rusiją, nesugrąžinti.
1936 m. perstatyta su naujais priedais špitolė, perstatytas tarnų namelis, pertvarkyta malkinė.
Užtinkuoti bažnyčios pasienyje ištrupėjimai ir nudažyti.
1937 m. buvo nudažytas klebonijos stogas, špitolėje įrengta salka, nauju stogu apdengtas klojimas, 4-5 metrais prailginta salė.
Apyskaitose įvardinti 1937 m. bažnyčiai įsigyti daiktai: 3 kilimai (500 zl.); suolai bažnyčios pasieniuose (100 zl.); 4 primusinės lempos (160 zl.); baltas arnotas; 12 orkestro instrumentų (1200 zl.)
Minimi 1937 m. Šv. Kazimiero bažnyčioje dirbę penki bažnyčios tarnai: vargonininkas Adolfas Burakauskas (jam kas mėnesį mokami 40 zl.), zakristijonas Jurgis Judikevičius (15 zl.), varpininkas Pranas Mažeika (10 zl.), panaktinis Vladas Dudonis, skalbėja Teresė Makutėnaitė (2500 zl. metinė alga).
1938 m. penkiais metrais buvo prailginta parapijos salė, išremontuotas jos vidus. Beneficijoje – gontais uždėtas klojimo stogas, nudažyti kai kurių trobesių stogai.
Šv. Kazimiero bažnyčioje 1936–1938 m. dirbę kunigai
Kamajų Šv. Kazimiero bažnyčioje apžvelgiamu laikotarpiu klebonu 1932–1944 m. dirbo kun. Jonas Kriščiūnas (1896 02 16–1919 05 04–1968 12 24). Jam talkino vikarai: 1932–1937 m. kun. Jonas Lapinskas (1904 06 13–1930 06 14–1985 06 04), 1937–1939 m. kun. Petras Vasiliauskas (1909 01 22–1934 05 26–?) ir 1938–1940 m. Jonas Stajušaitis (1914 11 05–1938 06 11–1945 09 09).
Katalikiškos brolijos ir draugijos
Apyskaitose atsiskleidžia ir Kamajų religinis – kultūrinis gyvenimas, kurį liudija organizacijos, spauda, mokyklos.
Remiantis PVKA 1936–1938 m. apyskaitų dokumentais, pirmąsyk pateiksime archyvinius duomenis apie Kamajų religinį – kultūrinį gyvenimą 1936–1938 m.
1936–1938 m. parapijoje veikė dešimt Katalikiškų brolijų ir draugijų. Kas metai, priėmusieji Pirmąją Šv. Komuniją įsirašydavo į Rožančiaus ir Škaplierių brolijas. Tarkim 1936 m. įsirašė 115 (52 berniukai ir 63 mergaitės), 1938 m. 133 (61 berniukas ir 72 mergaitės),
Pateiksime 1936 metais Kamajuose veikusių Katalikiškų brolijų ir draugijų narių skaičių. Pastebėtina, kad narių skaičius kas metai augo, nors ir ne taip ženkliai: tai Maldos Apaštalavimo grupė jungusi 905 asmenis (77 vyrus ir 828 moteris) – analogiškai: Švč. Sakramento 424 (12–412), Tretininkų 186 (3–183), „Pavasario“ federacija 80 (18 –62), Jaunesniųjų pavasarininkų 116 (49–57) (1937 ir 1938 m. apyskaitose jie nebeminimi), Angelo sargo 260 (102–158), Lietuvių katalikų moterų sąjunga 42, Katalikų vyrų 57, Šv. Vincento a Paulo 46 (11–35).
2013 m. liepos 24 d. Skapiškyje, pašventinus Rūpintojėlį Dievo tarnui M. Reiniui (tautodailininkas Pranas Kaziūnas), klausoma mokinių meninės programos. Iš kairės: LEU doc. dr. Angelė Kaušylienė, Zita Mackevičienė, Kamajų Šv. Kazimiero bažnyčios klebonas kun. mgsr. Andrius Šukys, t. Pavlo Jachimec OSBM (Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų parapijos klebonas), kun. Virgilijus Liuima (Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos parapijos klebonas), kun. Vytautas Rapalis (Vilniaus Visų Šventųjų parapijos klebonas), Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos s. Dalia Liutkevičiūtė ir Zarasų dekanas kun. Remigijus Kavaliauskas (Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas)
Kitos organizacijos Kamajuose 1936–1938 m.
Keturios organizacijos 1936–1938 m. bažnytiniuose dokumentuose įvardintos kaip neutralios ir priešingos tikybai. Tai Tautininkų sąjunga – 22 nariai, Jaunosios Lietuvos sąjunga 61 nariai (32 vyrai ir 29 moterys) analogiškai: Šaulių sąjunga 60 (42–18) ir Vilniui vaduoti sąjunga 21 (16–5).
Be to, Kamajuose veikė keturios Kultūrinės ekonominės organizacijos. Trims jų vadovavo kairieji ir jų veikla pripažinta gera: Pieno perdirbimo bendrovė, kuriai priklausė 147 nariai, Smulkaus kredito bankelis 426 nariai ir Kooperacijos bendrovė „Dirva“ 98 nariai (pažymėta, kad šios organizacijos veikla silpna). Dešinieji vadovavo Gyvulių kontrolės rateliui, jungusiam 18 narių, ir šio ratelio veikla įvertinta gerai.
Spauda ir knygynėlis.
Įdomus faktas, kad Kamajus 1936–1938 metais pasiekdavo nemažai spaudos ir kas metai keitėsi – didėjo užsisakomų katalikiškų laikraščių. Tarkim 1936 m. ateidavo 404 katalikiškų laikraščių, tai 1937 m. jų skaičius išaugo iki 456, o 1938 m. iki 616; Jei 1936 m. kamajiškiai prenumeruodavo 366 neutralių laikraščių, tai 1937 m. jų sumažėjo iki 265; 1936 m. Kamajus pasiekdavo 143 priešingų tikybai laikraščių, tai 1937 m. jų sumažėjo iki 101; Negausi „geltonosios“ spaudos prenumerata nuo devynių 1936 m. sumažėjo iki keturių 1938 m. 1936 m. apyskaitose džiaugiamasi, kad kas antra šeima skaito spaudą, o 1938 m. konstatuojama, kad beveik visi skaito spaudą, turbūt todėl, kad buvo samdyti laikraščių platintojai.
Be to Šv. Kazimiero parapijoje veikė parapijinis knygynas, kuris 1936 m. jau turėjo 210 knygų ir dar buvo nupirkta 60 naujų. 1938 m. pažymėta, kad parapijinis knygynas turėjo 39 skaitytojus (17 vyrų ir 22 moteris).
Kamajų parapijoje veikusios mokyklos
Kamajų parapijoje veikė šešios mokyklos: Kamajuose (tikybą dėstė kun. vikaras J. Lapinskas ir klebonas kun. J Kriščiūnas), Kamajėliuose (kun. J Kriščiūnas), o Kryliuose-Kalviuose, Kuliuose Minčiūnuose ir Robliuose – kun. J. Lapinskas. Į Kamajus paskyrus kun. vikarą kun. Petrą Vasiliauską, jis dėstė tikybą vietoj iškelto kun. J. Lapinsko, o iškėlus kun. J. Vasiliauską, tikybą minėtose mokyklose dėstė kun. J. Stajušaitis.
Džiaugiamasi, kad 1936 m. gimnaziją lankė 12 kamajiškių, aukštojo mokslo siekė 4; 2 mokėsi karo mokykloje ir keletas ūkio mokykloje. 1937 m. gimnaziją lankė 16; universitete studijavo 3; 2 – karo mokykloje. 1938 m. gimnaziją lankė 18 kamajiškių; studijavo 4, 2 mokėsi karo mokykloje ir keletas – ūkio bei technikos mokyklose.
Pateikti archyviniai duomenys liudija apie aktyvų religinį – kultūrinį gyvenimą Kamajuose 1936–1938 m., kurį sąlygojo ir parapijiečių gausa, ir jaunimo siekis žinių bei mokslo.
Atgal
.jpg)
