Antradienį Mokslų akademijoje buvo apdovanoti 2012 metų Lietuvos mokslo premijų laureatai.

Jau kuris laikas kelius į Kauną mina JAV kosminių tyrimų agentūros NASA mokslininkai. Lietuvoje jie atrado tai, ko per ilgus bandymų dešimtmečius negalėjo sukurti patys. NASA atstovus sudomino unikalus Lietuvos mokslininkų išradimas - neinvazinis galvospūdžio matuoklis, leidžiantis stebėti, kas vyksta kaukolės viduje.  

Kai kalbama apie bendradarbiavimą tarp Šiaurės ir Baltijos šalių. dažniausiai girdime apie Estiją, kurios ryšiai su Šiaurės šalimis yra iš tikrųjų platūs ir gilūs. Ypač  įvairiapusiai Estijos ir Suomijos ryšiai. Lietuva, paprastai, kaip Šiaurės šalių partneris, daugiausia minima verslo, bankininkystės ir kultūros kontaktų srityse.

Švietimo ir mokslo ministras pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtino pirmą kartą pagal vienodą programą rengiamo lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino pakeitimus, pranešė ministerija.  

Dalyvaudama Miuncheno saugumo konferencijoje Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pristatė Lietuvos patirtį kibernetinio saugumo srityje. Bavarijos federalinės žemės vyriausybės surengtoje diskusijoje taip pat svarstyti ir skaitmeninės darbotvarkės - vienos svarbiausių temų Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybos metu - klausimai.  

Daugiau nei pusė apklaustųjų visame pasaulyje susiduria su duomenų apsaugos pavojais internete, tačiau tik trečdalis aktyviai mėgina šių pavojų išvengti, atskleidė pasaulyje minint saugaus interneto dieną "Microsoft" paskelbti kasmetinio vartotojų elgesio internete tyrimo rezultatai.  

Gyvename sparčiai besikeičiančiame pasaulyje ir žmogui visoks išprusimas yra būtinas. Jis lemia jo gebėjimą prisitaikyti, panaudoti savo žinias ir galimybes.

Siekdama padėti užsienio lietuviams išlaikyti ryšius su Lietuva, Švietimo ir mokslo ministerija teikia finansinę paramą išeiviams studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose

Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva Lietuvių kalbos instituto jaunieji mokslininkai parengė skaitmeninę dviejų dalių lietuvių kalbos mokymo priemonę 1-2 ir 3-4 klasių mokiniams "Kalba mane augina". Nors knyga orientuota į mokinių iš dvikalbės ir daugiakalbės aplinkos lietuvių kalbos ugdymo ypatumus, ja gali naudotis ir mokiniai, kuriems lietuvių kalba yra gimtoji.  

Astronomai teigia, kad aplink vieną iš šešių žvaigždžių nedideliu atstumu skrieja maždaug Žemės dydžio planeta. Tai reiškia, kad tokių planetų mūsų galaktikoje yra 17 milijardų, informuoja BBC. Tokį rezultatą mokslininkai gavo išanalizavę kosmoso teleskopo "Kepler" surinktus duomenis apie planetas kandidates. Be to, "Kepler" mokslininkų komanda paskelbė 461 naują planetą kandidatę ir bendras jų skaičius dabar siekia 2 740. Tyrimų rezultatai buvo paskelbti per 221-ąjį Amerikos astronomų bendruomenės susitikimą Kalifornijoje.  

Etnokosmologas Jonas Vaiškūnas sako, kad prieš kelias dienas žiniasklaidoje paskelbtos Žemės magnetinių audrų sausio mėnesį datos yra tik pseudomoksliniai pramanai. Etnokosmologas ragina neįsijausti ir nelaikyti po ranka nitroglicerino ir kitokių tablečių ir sausio 8-ąją, esą vieną iš tokių sveikatai pavojingų datų. J. Vaiškūnas pabrėžia, kad sausio mėnesį jokių magnetinių audrų nenumatoma.  

Artėja Kalėdos, daug nedarbo dienų. Daugelio žmonių rūpesčiai apsiriboja dovanų pirkimu ir poilsio organizavimu. Vakarais žiūrėdami per televiziją primityvius šou mažai kas šiuo laiku susimąstys, kas mes esame, kur ir kodėl gyvename ir kas mūsų laukia. O mes, dabartinės rūšies žmonės, egzistuojame jau apie 100 000 metų. Tai tik apie 0,0025 proc. gyvybės egzistavimo Žemėje laiko.

Sankt Peterburgo valstybinio universiteto Filologijos ir menų fakultete, kuriame dėstoma ir lietuvių kalba, planuojama perpus sumažinti valstybės finansuojamų bakalauro studijų vietų skaičių. Rusijos žiniasklaidoje teigiama, kad bendrai priimamų studentų į nemokamas lingvistikos bakalauro studijas mažinant vienu šimtu, neišvengiamai nukentės ir bakalauro studijos Baltistikos centre, kuriame dėstoma lietuvių ir latvių kalbos ir literatūra.  

Kosmines technologijas kuriantys mokslininkai, čia investuojantys verslininkai, didžiųjų kosmoso valstybių programų ir korporacijų vadovai lapkričio 28-29 dienomis vėl rinksis Vilniuje į tarptautinę kosmoso konferenciją „SEMWO 2012". Jau trečią rudenį pasidalyti pasaulinėmis kosmoso pramonės ir mokslo naujienomis, tendencijomis ir planais į Vilnių susirinks kosmoso srities specialistai iš didžiausių kosmines programas vykdančių valstybių: JAV, Europos Sąjungos šalių, Japonijos, Rusijos, Kinijos.

Valstybės ūkinei, socialinei ir kultūrinei plėtrai būtinos, bet tarp stojančiųjų nepopuliarios specialybės gali gauti išskirtinius studijų krepšelius.

Bendrovė „SG dujos Auto" lapkričio 14-ąją Pabradėje oficialiai pradėjo statyti unikalią Lietuvoje laboratoriją, kursiančią bendrą metodiką, kaip panaudoti naujos rūšies kurą - vandenilio ir gamtinių dujų mišinį (hidrometaną) gamtinėmis dujomis varomose transporto priemonėse. Hidrometaną planuojama panaudoti ir įvairiose kitose transporto priemonėse, varomose benzinu ir dyzelinu. Pasak „SG dujos Auto" direktoriaus Vido Korsako, hidrometaną galėtų naudoti komunalinio ūkio ir specialiosios paskirties įmonių transportas, taksi parkai, o sukūrus hidrometano pildymo stočių tinklą - ir tarpmiestinio susisiekimo autobusai bei dalis lengvųjų transporto priemonių.  

Artėjančia "pasaulio pabaiga" įtikėjusius ir į kalendorių nuolat žvilgčiojančius piliečius etnologai ir astronomai ramina: pasaulio pabaigos nebus nei šių metų gruodžio 21-ąją, nei artimiausiu metu, o mūsų Žemės planeta gali natūraliai užgesti po kokių puspenkto milijardo metų. Vėlinių dieną naujienų agentūroje ELTA surengtos spaudos konferencijos "Artėjanti pasaulio pabaiga" ir Lietuva" dalyviai patarė kaupti maisto atsargas nebent žiemos laikotarpiui, o kalendorius, tiek majų, tiek kitų tautų ar genčių, vadina sutartiniu dalyku laikui ir istoriniams įvykiams skaičiuoti, kurio negalima sieti su kokiais nors didesniais Žemės rutulio įvykiais. Psichologai savo ruožtu pastebi tokiomis pranašystėmis tikinčių žmonių vengimą patiems kontroliuoti ir atsakyti už savo gyvenimą, dėl visko kaltinant likimą ar laukiamas tariamas katastrofas.  

Lapkričio 8 dieną Švietimo ir mokslo ministerijoje bus teikiamos mokslo premijos užsienyje gyvenantiems lietuvių kilmės mokslininkams. Už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva šiemet bus apdovanoti trys užsienio lietuviai. Mokslo premijas pelnė Vokietijoje gyvenantis chemikas Vilius Lėnertas, biochemikas Skirmantas Kriaučionis iš Jungtinės Karalystės ir psichologas Romualdas Kriaučiūnas iš JAV. Premijomis siekiama paskatinti užsienyje dirbančius lietuvių mokslininkus būti Lietuvos mokslo ambasadoriais ir su iškiliais lietuvių kilmės mokslininkais supažindinti Lietuvos visuomenę. Mokslo premijos dydis - 13 tūkst. litų.