Švietimas ir mokslas
03 25. Seismologai: žemės ašies posvyrio ir paros trukmės svyravimai įtakos gyviems organizmams neturi
Eleonora Budzinauskienė
Lietuvos geologijos tarnybos specialistai sako, kad kitų veiksnių - atmosferos oro masių judėjimas ir vandenynų srovės, ledynai, žmogaus veikla - įtaka žemės ašies pokyčiui ir paros trukmei yra gerokai didesnė nei žemės drebėjimas Japonijoje. Žemės ašies posvyrio ir paros trukmės kitimas yra natūralūs procesai. Šie svyravimai yra tokie maži, kad realiai gyviems organizmams įtakos neturi.
Pasak Lietuvos geologijos tarnybos Giluminių tyrimų skyriaus vyresniosios seismologės Ilmos Janutytės, žemės sukimosi ašies posvyris nuolat kinta. Žemės sukimasis priklauso nuo inercijos momento, t. y. nuo masių išsidėstymo Žemės gelmėje ir paviršiuje. Pavyzdžiui, daug didesnius pokyčius lemia atmosferos oro masių judėjimas ir vandenynų srovės. Įtakos taip pat turi ledynų masių pokyčiai (tirpimas ar kaupimasis) Grenlandijoje bei ašigaliuose. Per metus paros trukmė pakinta (sutrumpėja/pailgėja) beveik 1 milisekunde, tai 550 kartų daugiau nei dėl Japonijos sukelto žemės drebėjimo poveikio. Be to, žemės sukimosi ašies padėtis per metus kinta beveik 1 m, ir tai beveik 6 kartus daugiau nei per minėtąjį žemės drebėjimą Japonijoje.
Žmogaus veikla taip pat gali turėti įtakos žemės ašies pokyčiui ir paros trukmei. 2008 metais Kinijoje buvo baigta statyti milžiniška (HE) Three Gorges Dam hidroelektrinė, užtvenkusi Jangdzės upę. HE turi 26 turbinas po 700 MW, pagrindas yra 2 335 m ilgio ir 185 m pločio. Statant hidroelektrinę sunaudota 200 000 kubinių metrų betono, 463 000 tonų geležies ir 102 600 000 tonų žemės. Aukščiausias vandens lygis siekia 175 m virš jūros lygio, t. y. 110 m virš normalaus upės lygio. Vidutinis rezervuaro dydis yra 660 km ilgio ir 1,12 km pločio, jame telpa 39,3 km3 vandens.
"JAV kosmoso agentūros NASA atlikti teoriniai skaičiavimai rodo, kad, esant pilnam rezervuarui, Žemės inercijos momentas padidėtų ir sukimasis sulėtėtų apie 0,06 mikrosekundės, o ašies padėtis pasikeistų apie 2 cm. Toks nedidelis poveikis yra per mažas, kad būtų galima tiksliai (realiai) jį išmatuoti, nes Žemės sukimosi greitis ir ašies padėtis nuolat kinta", - sako I. Janutytė.
NASA duomenimis, kovo 11 dieną vykusio žemės drebėjimo metu Žemės ašies posvyris pasislinko apie 17 cm 133 R dienovidinio link. Žemės apsisukimo apie ašį periodas sutrumpėjo apie 1,8 mikrosekundės (1 s = 1 000 000 mikrosekundžių), t. y. tiek pagreitėjo žemės sukimasis.
2004 metų Sumatros žemės drebėjimo metu ašies padėtis pakito apie 7 cm, ir para sutrumpėjo apie 6,8 mikrosekundės, o pernai Čilėje vykusio 8,8 balo stiprumo žemės drebėjimo metu ašis pasislinko apie 8 cm, ir diena sutrumpėjo apie 1,26 mikrosekundės.
Atgal