Švietimas ir mokslas
06.19. Tarptautinis tyrimas parodė: Lietuvos mokytojai dažniau nei kolegos kitose šalyse naudoja informacines technologijas, yra atviri pokyčiams
Dauguma Lietuvos jaunuolių, kurie kažkada rinkosi būsimą mokytojo profesiją, ją rinkosi sąmoningai, vildamiesi padaryti teigiamą įtaką mokiniams. Palyginti su vidurkiu šalių, dalyvavusių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrime, Lietuvos mokyklose dirba daug daugiau mokytojų moterų ir mažiau mokyklų vadovių, daug vyresnio amžiaus pedagogų, tačiau Lietuva išsiskiria pozityviu požiūriu į kolegų bendradarbiavimą mokyklose, vyraujančia mokytojų kolegų pagalba vienas kitam, gana pažangiais mokymo metodais, aktyvesniu nei kitose šalyse informacinių technologijų naudojimu. Tai atskleidė tarptautinis mokymo ir mokymosi tyrimas (angl. TALIS), kurio rezultatai šiandien tuo pačiu metu skelbiami visose tyrime dalyvavusiose šalyse.
TALIS – tai didelės apimties mokytojų, mokyklų vadovų ir mokymosi aplinkos mokyklose tyrimas, atliekamas EBPO.
„Šis tyrimas – tai galimybė įsivertinti mokytojų motyvaciją, bendradarbiavimą mokyklose, taikomus ugdymo metodus, kaip patys mokytojai tai mato ir vertina. Rezultatai pozityvūs, džiugina, kad Lietuvos mokytojai yra bendradarbiaujantys, padedantys kolegoms, pozityviai vertina santykius mokyklose“, - sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Iš tyrimo ataskaitos paaiškėjo, kad mokytojo profesija buvo pirmasis prioritetas renkantis profesiją 80 % mokytojų Lietuvoje ir 67 % mokytojų šalyse, dalyvaujančiose EBPO TALIS tyrime. Atsakydami į klausimą, kodėl jie pasirinko šią profesiją, mažiausiai 86 % mokytojų Lietuvoje kaip pagrindinę motyvaciją nurodė galimybę daryti įtaką vaikų auklėjimui ar prisidėti prie visuomenės gerovės.
Lietuvoje mokytojų amžiaus vidurkis yra 50 metų. Šalyse, dalyvaujančiose TALIS tyrime, – 44 metai. Lietuvoje 57 % mokyklų vadovų yra moterys, palyginti su 85 % mokytojų moterų. EBPO šalių mokyklų vadovų moterų vidurkis yra 47 %, o tarp mokytojų moterys sudaro 68 %.
Per tyrimą buvo vertinama atmosfera klasėse. Lietuvoje santykiai tarp mokinių ir mokytojų yra pozityvūs – 96 % mokytojų sutinka, kad mokiniai ir mokytojai sutaria gerai. 18 % mokyklų vadovų nurodo reguliarias patyčias tarp mokinių. Šiuo rodikliu nedaug skiriamės nuo EBPO vidurkio (14 %).
Didžioji dauguma mokytojų ir mokyklų vadovų apibūdina savo kolegas kaip atvirus pokyčiams, o mokyklą kaip vietą, kurioje galima užsiimti inovatyvia veikla. Lietuvoje 84 % mokytojų nurodė, kad jie ir jų kolegos palaiko vienas kitą. Šis rodiklis aukštesnis nei jo vidurkis EBPO šalyse (78 %).
Vienas iš tyrimo klausimų – ką mokytojai veikia klasėje. Lietuvoje vidutiniškai 85 % įprastos pamokos laiko skiriama mokymui ir mokymuisi – kas yra daugiau nei EBPO vidurkis (78 %). Per paskutiniuosius 5–10 metų apie pusėje EBPO šalių, dalyvaujančių tyrime, pamokos metu mokymui ir mokymuisi skiriamas laikas trumpėjo, o Lietuvoje pailgėjo 2 procentiniais punktais.
Lietuvoje, kaip ir kitose EBPO šalyse, daugiausiai naudojamos veiklos, skirtos pagerinti klasės valdymą ir mokymo aiškumą. Pavyzdžiui, Lietuvoje 91 % mokytojų nurodo, kad dažnai mokiniams aiškina, kaip nauja medžiaga siejasi su jau išmokta (EBPO vidurkis 84 %), tačiau 53 % mokytojų pripažįsta, kad dažnai tenka raminti triukšmaujančius mokinius, nors šis rodiklis gerokai žemesnis nei EBPO vidurkis (65 %).
Ugdymo praktika, susijusi su pažintiniais procesais, kurie yra svarbūs mokinių mokymuisi, yra mažiau paplitusi – šiuos metodus taiko apie pusė mokytojų EBPO šalyse. Lietuvoje net 69 % mokytojų dažnai prašo mokinių, kad jie patys priimtų sprendimus, pasirinktų sudėtingesnės užduoties sprendimo būdą (EBPO šalių vidurkis – 45 %).
Lietuvoje vidutiniškai 62 % mokytojų dažnai ar visada sudaro sąlygas mokiniams naudotis IKT įgyvendinant projektus ar dirbant pamokoje. Tai yra daugiau nei vidutiniškai EBPO šalyse (53 %).
Lietuvoje vidutiniškai 11 % mokytojų dirba klasėse, kuriose mažiausiai 10 % mokinių turi specialiųjų ugdymosi poreikių. Tai yra kur kas mažiau negu EBPO šalių vidurkis – 27 %.
Lietuvos mokytojai gana gerai įvertino savo profesinį pasirengimą per studijas. Studijų metais 82 % mokytojų Lietuvoje buvo mokomi dalyko turinio, pedagogikos ir darbo klasėje metodikos – šis rodiklis yra aukštesnis nei vidutinis rodiklis EBPO šalyse (79 %).
Lietuvoje įprasta, kad mokytojai ir mokyklų vadovai dalyvauja profesinio tobulinimosi mokymuose. Vienerių metų laikotarpiu iki šio tyrimo 99 % mokytojų ir 100 % mokyklų vadovų dalyvavo mažiausiai vienuose mokymuose (EBPO vidurkis atitinkamai 94 ir 99 %).
Tyrimas parodė, kad mokytojai Lietuvoje yra patenkinti kvalifikacijos tobulinimo mokymais – 89 % jų teigia, kad mokymai turėjo teigiamos įtakos jų praktikai. Šis procentas yra didesnis nei EBPO šalyse (82 %).
Per TALIS tyrimą apklausti pagrindinio ugdymo mokytojai ir jų mokyklų vadovai valstybinėse ir privačiose mokyklose. Apie 250 000 mokytojų atsakė į tyrimo klausimus, atstovaudami daugiau kaip 8 mln. mokytojų 48 šalyse. Lietuvoje TALIS klausimynus užpildė 3 759 pagrindinio ugdymo mokytojai ir 195 mokyklų vadovų.
Šiandien visose TALIS tyrime dalyvaujančiose šalyse paskelbta pirmoji tyrimo ataskaitos dalis. Antroji – „Mokytojai ir mokyklų vadovai – vertinami profesionalai“ bus paskelbta 2020 m. pradžioje, joje bus išskleidžiamos temos apie mokytojo ir mokyklos vadovo profesijos prestižą, karjeros galimybes, bendradarbiavimo kultūrą, atsakomybę, savarankiškumą.
Tyrimo ataskaitą galite rasti https://www.smm.lt/web/lt/
.jpg)
