Švietimas ir mokslas
09 13. Senovinio roplio liekanos sugrįžo į Lietuvą
Deivis Kaminskas
Vilniaus geologus iš Varšuvos pasiekė senovinio roplio Phytozauro, gyvenusio prieš 240 mln. metų, liekanos, kurias užsienio mokslininkai pernai surado viename iš Akmenės rajono karjerų.
Siuntinys su unikaliu radiniu Lietuvos geologijos tarnybai perduotas pirmadienį. Varšuvos universiteto geologas ir stuburinių paleontologas, biologijos fakulteto doktorantas Gžegožas Niedzviedzkis (Grzegorz Niedzwiedzki) kartu su kolegomis iš Niujorko, Miuncheno ir Varšuvos 2010 metais lankėsi Akmenės rajone, greta Ventos regioninio parko, esančiame Šaltiškių molio karjere.
Mokslininkų apsilankymas Šaltiškių triaso periodo molio karjere buvo sėkmingas - rastos senovinių roplių dantų ir kaulų liekanos: trys dantys ir dviejų žandikaulių liekanos. Pirminės apžiūros metu tiksliai nustatyti, kokiai gyvūnų rūšiai priklauso radiniai, pasak specialistų, labai sudėtinga. Manyta, kad fosilijos gali būti skiriamos arba ropliams Archozaurams, arba senovinėms žuvims. Tik po kruopščių taksonomijos tyrimų Varšuvos universitete, baigtų 2011 m. vasarą, tapo aišku, kad tai Phytozauro, priklausančio Archozaurų grupei, liekanos.
Šaltiškių karjero radiniai - unikalus atradimas. Triaso periodo Phytozaurai iki šiol buvo rasti tik Vidurio Europoje. Teigiama, kad Ventos krašte rastos gerai išsilaikiusios stuburinių gyvūnų fosilijos yra nepaprastai retas reiškinys, todėl būtini tolesni Šaltiškių karjero tyrinėjimai. Artimiausiu metu bus aptariama, kur turėtų būti laikomi ir eksponuojami minėti radiniai.
Phytozaurai - išnykusi stambių, vėlyvojo triaso pusiau vandeninių roplių Archozaurų grupė. Phytozaurai turėjo ilgą snukį (kaukolės dydis gali siekti daugiau kaip 120 cm), buvo gerai šarvuoti, savo dydžiu (apie 5 m ilgio), išvaizda ir gyvenimo būdu labai panašūs į šiuolaikinius krokodilus. Gyveno ežeruose, upėse ir pelkėse. Pavadinimas "phytozaur" (augalėdis roplys) yra labai klaidinamas, šių roplių žandikaulių ir dantų struktūra aiškiai rodo, kad phytozaurai buvo plėšrūnai.
Phytozaurai labiausiai buvo paplitę triaso periode prieš 205-250 mln. metų. Jų fosilijų randama Vidurio Europoje, Šiaurės Amerikoje, Indijoje, Maroke, Tailande ir Madagaskare, taip pat ankstyvosios Juros periodo uolienose.
http://prodentum.lt/ Prodentum.lt
Atgal
.jpg)
