Švietimas ir mokslas
01 27. Parengta mokslo ir studijų vizija "Mokslioji Lietuva 2030"
Diana Garmašaitė
2030-aisiais žadamas toks mokslas ir studijos, kurios žmogų ir jo gerovę iškels aukščiau tarnystės rinkai, o šalyje gyvens 3 milijonai nuolat besimokančių kūrybingų asmenybių, kuriančių ir taikančių žinias visose gyvenimo srityse.
Tokia vizija aptarta penktadienį Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) organizuotoje konferencijoje "Mokslioji Lietuva 2030". Svarbiausias jos akcentas - pristatyti įžvalgą, kuri, tikimasi, bus Lietuvos mokslo ir studijų sistemos 2030 metais pamatas.
"Mokslo ir studijų ateities vizija 2030 "Mokslioji Lietuva" bus pagrindiniu kelrodžiu kuriant ilgalaikius strateginius planus, jų įgyvendinimo programas bei įveikiant aktualiausius šiandienos iššūkius", - teigia MOSTA direktorė Jurgita Petrauskienė.
Vizijoje pagrindine tendencija, reikšmingai pakeisiančia mokslo ir studijų sistemos raidą, įvardinta šalyje besiformuojanti mokslioji visuomenė, pasižyminti visą gyvenimą trunkančiu mokymusi, kūrybiškumu ir mokslo žinių bei metodų taikymu kuriant naujoves. Tokioje visuomenėje švietimo ir lavinimosi plačiąja prasme vaidmuo darosi visuotinis. Būtent todėl šis dokumentas ir buvo pavadintas "Moksliosios Lietuvos" vardu.
"2030 m. Lietuvos mokslas ir studijos yra šalies ir tarptautinės moksliosios visuomenės branduolyje", - teigiama vizijoje.
Reikšmingais veiksniais išskirti ir palaipsniui įsigalintis darnaus vystymosi principas, kaip būdas atsakyti į globalius ekonominius, socialinius ir ekologinius iššūkius, akcentuojant socialinę santarvę, pusiausvyrą ir tvarų požiūrį į gamtinę aplinką, o nebe begalinį BVP augimą, bei stiprėjantis mokslo ir studijų ryšys su inovacijomis.
Šiandien Lietuvos mokslo ir studijų politika yra orientuota į ekonominį konkurencingumą, tačiau ateityje didesnis dėmesys bus skiriamas holistiniam žmogaus ugdymui, visuomenės analizei ir kultūros sklaidai, todėl besikeičiančius socialinius, kultūrinius ir technologinius orientyrus bei stiprėjančią tarptautiškumo įtaką taip pat reiktų laikyti reikšmingais veiksniais, lemsiančiais mokslo ir studijų sistemos pokyčius.
Siekiant įgyvendinti "Moksliosios Lietuvos 2030" viziją, svarbu jau šiandien priimti būtinus sprendimus, todėl joje siūlomas ir galimų priemonių planas bei jų įgyvendinimo tvarkaraštis.
Pasak švietimo ir mokslo viceministrės Nerijos Putinaitės, tokioms šalims kaip Lietuva, kurios neturi turtingų gamtos išteklių, geriausia ilgalaikė investicija - išsilavinimo ir mokslo skatinimas.
"Akivaizdu, kad mūsų valstybės klestėjimas ir gerovė gali būti grindžiami mokslu ir inovacijomis bei puikiai išsilavinusiais piliečiais", - sakė N. Putinaitė.
.jpg)
