Švietimas ir mokslas
04 06. Evoliucijas lydi revoliucijos
Kazimieras Ragulskis
Reikšmingas įvykis moksle buvo, kada pastebėjo evoliucijos procesus gyvoje gamtoje. Tačiau pasirodė, kad evoliucijos vyksta visur: gyvojoje ir negyvojoje gamtoje, moksle, technikoje, žmonių visuomeniniame-socialiniame gyvenime. Pastebėta, kad evoliucijas lydi įvairaus tipo revoliucijos, tai yra šuoliniai pokyčiai, kartais katastrofos. Revoliucijos dažnai įneša kiekybinius ir kokybinius pokyčius į sistemos parametrus ir dinaminius procesus bei savybes. To dėka vyksta jau kitokio tipo evoliuciniai procesai.
Fizikos, chemijos, biologijos sistemų veikimas susideda iš mechaninių, magnetinių, elektrinių, gravitacinių ir kitų procesų. Fundamentinių, taikomųjų bei visuomeninių socialinių ir kitų mokslų sritys vystėsi atskirai, tai yra vyko mokslų analizė. 20 amžiuje vis intensyviau įvairios mokslų sritys pradėjo sąveikauti tarpusavyje, kol galų gale 20 amžiaus pabaigoje dėl fundamentinių, technikos ir taikomųjų mokslų bei praktikos revoliucinių pasiekimų mokslai perėjo į tarpusavio sintezę. Taip susidarė nauja mokslų sritis, taip vadinama sinergetika, kuri paremta netiesinių dinaminių sistemų saviorganizacijos efektais bei savybėmis. Sinergetikos pagrindas yra taikomoji matematika, persipynusi su įvairiausiais mokslais. Sinergetika yra invarijantinis mokslas ir su atitinkamomis modifikacijomis tinka beveik visoms mokslo sritims (pavyzdžiui, ekonomikai, istorijai, sociologijai,…).
Sinergetika įvairiuose moksluose, ypač taikomuose, daro revoliucinius pokyčius, todėl jos metodais reikia naudotis. Ypač ji tinka technikos mokslams. Technikos mokslų atstovai turi būti giliai įvaldę savo veiklai atitinkančių fundamentinių mokslų pagrindus. Mat technikos mokslai privalo modifikuoti fundamentinių mokslų ir sinergetikos pasiekimus, kad sukurtų technikai ir technologijoms skirtų įrangų, mašinų sudarymo metodus ir principus. Technikos mokslai yra jungiamasis tiltas tarp fundamentinių mokslų, inžinerinės veiklos ir gamybos.
Žemė kviečia į darbus
Žemės ūkyje išplėtus veiklą daržininkystėje, sodininkystėje, gyvūnų auginime (uogų, daržovių, vaisių, gėlių, grybų, sraigių, sliekų, kailinių žvėrelių ir kt.) bei biodyzelio ir biodujų gamyboje (iš kukurūzų ir kt. žolių bei augalų, iš gyvulių atmatų, buitinių ir kt. atliekų) yra galimybės įdarbinti nemažai žmonių. Biodujas galima realizuoti priduodant į neaukšto spaudimo dujotiekio vamzdynus arba gaminant elektrą ir šilumą.
Žemės ūkyje daugeliu atvejų nereikalaujama dirbančiųjų aukštos kvalifikacijos, be to investicijos, palyginus su pramone, santykinai yra žymiai mažesnės.
Atgal
.jpg)
